Atskiri pasauliai TĘSIAMA

31 Skyrius

-Paimk Aretą ir perrengus ateik prie pagrindinio įėjimo! Bet greitai! - rimtas Marko balsas, o gal būt net šūksnis suskambo mano ausyse ir tuoj nutolo.
Mačiau, kaip vyras užlipo laiptais prie Tinos ir Areto. Staigiai sugriebė Tinai už rankos ir atitraukė nuo vaiko.
Aretas išsigandęs, atsitraukė, kai Markui mostelėjus ranka į mane, berniukas tuoj atbėgęs prie manęs apkabino.

-Mamytei kažkas blogai... - sukukčiojo jis.
Tylėdama apkabinau jį ir pakėlusi akis į Tiną ir Marką stebėjau juos. Tina buvo apsvaigusi, šypsojosi, kai tuo tarpu Markas įniršęs kalbėjo su ja. Tina dėvėjo trumpą suknelę, kuri jau gerokai per daug buvo pakilusi į viršų, kad iš apačios matėsi, net apatinių spalva, o gili iškirptė, vos vos dengė nuogą krūtinę. Rožiniai kailiniai gulėjo ant žemės šalia jos kojų.

Aplink stovėję kitų vaikų tėvai, pasibaisėję žiūrėjo į katik vykusius įvykius, o Aretas nenustojo verkti.

-Einam, nuvesiu jus į persirengimo kambarį. - prie mūsų priėjusi Mėnulė, palydėjo į nuošalią erdvę.

-Prašau neišeik, nepalik manęs vieno... - kukčiodamas vaikas, nenorėjo paleisti mano rankos .
-Būsiu su tavimi. Nepaliksiu. - su skausmu viduje atsakiau.
-Pažadi?
-Pažadu. - man tarus, Aretas paleido mano ranką ir ėmė rengtis. Bandžiau viską daryti greitai, nes ilgiau žiūrėti į tokį berniuką, neturėjau jėgų, o pyktis ant Tinos virė viduje vis labiau ir labiau.

Padėjau atsegti jo apsiaustą, nuėmiau jį ir gražiai sulanksčiusi Piterio Peno rūbus ir sudėjusi viską į krepšį, Aretas jau buvo persirengęs. Negalėjau atsistebėti jo tokiu subrendimu. Nereikėjo nieko padėti, jis pats viską apsirengė, užsirišo batus ir šaliką,kai pagriebęs man už rankos kartu su manimi išėjo iš kambario. Jaučiau, kaip einant pro tėvus Areto ranka stipriai spaudžia manąją. Berniukas įsitempęs ir prislėgtas. Gal būt jam gėda ar nepatogu prie draugų, visgi kiti tėvai taip nesielgia.

-Viską radot? Persirengėt? - priėjo auklėtoja.
-Taip, ačiū. - linktelėjau.
-Sėkmės, saugios kelionės. - jai tarus nuėjome.

Pasukome laiptelių link, kai ten pat, jų viršuje vis dar buvo Tina ir Markas, tik šį kartą Tina sėdėjo ant žemės, o Markas tupėjo prieš ją.
-Mes jau susiruošėme. - įsiterpiau į jų pokalbį.
-Taip greit?! - nustebęs atsisuko Markas.
-Noriu namo... - suinkštė Aretas, stovėdamas šalia.
-Ateik... - tuoj atsigavusi Tina, suinkštė ištiesdama jam rankas.
-Neliesk manęs. - sucypė Aretas, pasislėpdamas už manęs. Apglėbiau jį rankomis.

Markas staigiai atsistojo, kai pažvelgęs man į akis, atrodė visiškai žlugęs ir pirmą kartą toks pasimetęs.
-Nueik paimk mano ir savo paltą.
Jam įsakius, nuėjau prie salės išėjimo ir tik pravėrus duris, pasirodė daugybė žmonių koridoriaus gale, prie pagrindinių durų iš lauko pusės . Kadangi tolumoje esanti erdvė buvo įstiklinta, viskas puikiai matėsi.
-Lauke pilna žurnalistų! - tuoj sušukau Markui.
-Ką?! - jo veidas perbalo.-Imk mašinos raktelius, jie tavęs nepažins, atvaryk mašiną prie galinio išėjimo, kitoje pastato pusėje. Paskubėk! -įdavęs raktelius, pasiuntė mane į sumaištį.

Staigiai išėjusi iš salės, sparčiu žingsniu lyg niekur nieko nuėjau į rūbinę ir užsivilkusi paltą bei pagriebusi Marko, drebančiomis kojomis ėjau link pastato išėjimo. Pravėriau duris ir staigiai pajaučiau blyksčių gūsį, kurios staigiai apakino mane. Jaučiausi visiškoje beprotybėje, kai vienai iš ten esančių merginų tarus: "Tai ta pati, kuri su Tatum'u įlipo į mašiną, prieš kelias dienas". Sprukau iš vietos. Bateliai labai trynė kojas, bet dabar jaučiau, kad dėl Areto padarysiu viską ką reikės, kad jį apsaugoti.

Įsėdau į mašiną ir nusimovusi batelius,  netvarkingai numečiau juos į galą ir ignoruodama pareinančią fotografų minią, užvedžiau mašiną ir apvažiavusi pastatą, ėmiau nerimauti, nes nei Marko, nei Areto nebuvo matyti.