Atskiri pasauliai TĘSIAMA

27 Skyrius

Atsistojusi staigiai pribėgau prie spintos ir išsitraukusi paprastus juodus džinsus ir pilką megztuką,  nusinešiau į vonią. Apsimoviau naujus apatinius ir liemenėlę, kai ant viršaus užsivilkusi atsineštus rūbus, plaukus surišau į įprastą uodegą. Atrodžiau labai paprastai, bet kultūringai, kai išblyškęs veidas ir pro veidrodžio atspindį besimatanti vonia, kėlė nerimą. Kas nutiko vakar?

Staigiai įlėkusi į kambarį pagriebiau striukę ir apsimovusi batus, išlėkiau iš buto. Liftas atrodė leidosi amžinybę, o aš nenustojau drebėti. Netrukus sukaupiau visą drąsą ir išėjusi į lauką, prie įėjimo pamačiau stovintį juodą "Mercedes" markės automobilį, tamsintais langais, kai sustojusi netoli jo nežinojau ar tai tikrai Markas.

-Lipi? - vairuotojo durelėms atsidarius išgirdau pažįstamą balsą.

Jaučiausi visiška kvailė, kai atidariusi priekyje esančias duris, čia pamačiau absoliučiai nuostabią merginą. Tvarkingai garbanoti, brunetiški plaukai, raudona, aptempta suknelė, brangūs papuošalai, raudonos lūpos ir ryškus makiažas... Tikra svajonė.
-Eik į galą! Ilgai dar vėpsosi? - pasipiktinusi rėžė ta pati kultūringai atrodanti mergina ir akimirksniu sugadino nuomonę apie ją.

Apėjau mašiną ir atsisėdau už Marko, nes už merginos, vaiko kėdutėje sėdėjo Aretas.

-Labas. - tik pažvelgus į berniuką, jis plačiai nusišypsojęs tarė man.
-Labas. - taip pat šyptelėjau.
Mašinai pajudėjus, Aretas ėmė nerimti.
-Užsisek diržą, nenoriu, kad kas nors atsitiktų. - rimtas berniuko teiginys nuskambėjo mano ausyse.

Likau sutrikusi ir pasimetusi nuo jo rūpestingumo.
-Girdėjai, ką vaikas pasakė? - atsisukusi ta pati mergina, susiraukė. - Daryk, kas buvo lieptą, kitaip skrisi iš čia lauk.
-Baik elgtis, taip lyg rūpėtų! Nuleisk toną ir pati nusileisk ant žemės pagaliau!-sušukęs Markas, trenkė kumščiu į vairą, o Aretas stipriai užsimerkęs, laikė delnus prispaustus prie ausų.

Jaučiausi kalta, kad viskas dėl manęs, tad tuoj užsisegiau diržą ir stengiausi suprasti šios šeimos problemą. Kodėl visi tokie pikti? Nepatenkinti ir nervoti?

-Mamyteeee... - ištarė prailginimas žodžio galą ir po pauzės tęsė. - O tu ateisi vakare į darželį ?- prisiminęs, staigiai paklausė Aretas, priekyje sėdinčios merginos.
-Kas bus vakare? - atsisuko ji, susidomėjusi.
-Juk sakė, šimtus kartų... - suurzgė Markas.
-Pasakys ir šimtą pirmą kartą! Nezysk... - išrėžė ta pati mergina.
-Šiandien man vaidinimas, būsiu pagrindinis aktorius. Juk ateisi? - nudžiugo tikėdamasis mamos pritarimo.
-Atleisk branguti, bet negalėsiu šį vakarą... Mamytė turi labai svarbių reikalų.-net neatsisukdama į berniuką tarė ta pati mergina. Ji buvo susikoncentravusi į rankoje laikomą mobilųjį telefoną.

Berniukas nieko neatsakė, kai nuleidęs galvą liko nusiminęs. Buvo skaudu žiūrėti į tokį vaizdą, kai sustoję prie vieno iš nuošalesnių, bet labai prabangių daugiabučių, supratau, kad tai ir yra Areto mokykla/darželis.

-Aš ateisiu su Lora, gerai? - atsisukęs Markas, paklausė berniuko.
-Gerai. - jo veide atsirado menka šypsena, bet vis daugiau nei liūdnas veidas.
-Nuvesk jį, jis tau viską parodys, o mes čia palauksim. - ramiai tarė Markas man, kai išlipus berniukui, išlipau ir aš.

Marko POV

Stebėjau nueinančias Areto ir Loros figūras, kai tuo tarpu galėjau tik pasvajoti, kad mano žmona vestų vaiką į mokyklą... Atsisukau į ją, o ji tik lindėjo telefone, kai tuoj šis suskambęs, netrukus iššaukė jos šypseną, o kūnas tapo laisvas ir judrus.

-Sveika... Vakare? Vakare esu visiškai laisva, kaip ir tarėmės!-nudžiugo ji, pašnekovui ragelyje. - Naujo klubo atidarymas? Tu rimtai!? - sucypė ji.