18 Skyrius

1.1K 83 3
                                    

Eidama kartu su juo toliau, bandžiau išsivaduoti iš jo delno gniaužtų, kai vaikinas paleidęs mano ranką, ramiai, visų kūnu atsisuko į mane taip palikdamas kelių milimetrų tarpą. Jis buvo aukštesnis už mane, todėl mano akys atsimušė į jo krūtinę, viršutinė marškinių saga buvo prasegta, o nuo kūno sklido maloniai gaivus pušų aromatas.
-Kažkas nepatinka? - pakelės pirštų mano smakrą į viršų klausė.
-Taip, nepatinka, kad elgiesi su manimi, kaip su savo...
-Aš neprašiau, kad aiškintum, kas nepatinka. - nutraukęs mane ramiai tarė.
Suurzgusi apsižvalgiau ieškodama sesers.
-Turėtum būti dėkinga, kad išgelbėjau.

Markas nepatenkintas susiraukė ir nusisuko eiti, kai dar tarusi "ačiū", sulaukiau jo šelmiskos šypsnio.
"Na ir keistas žmogus. Nuotaikos kaičiasi akimirksniu . Net nežinau ar gerai elgiuosi, bet pripažinsiu, kad su juo elgiuosi lyg būčiau visai ne aš...".

Tuoj apsisukau ir susiradusi seserį, prisėdau prie staliuko. Sesuo nebuvo manimi patenkinta, todėl sėdėjo ir bandė ignoruoti. Pagriebiau telefoną ir atrašiusi į Henko paliktą tuziną žinučių tiesiog" sekmadienį" jaučiausi blogai. Nenoriu niekur skubėti, o visko tiek daug. Vakarėliai, dar tas konfliktas sesers darbe. Henkas, Markas... Nežinau kaip elgtis ir kas būtų teisingiausia.

-Kur Trojus? Papasakok apie jo darbą čia. - tuoj pagriebusi sesers ranką, paklausiau ir tuo pačiu pasidomėjau.
-Kažkur prie DJ pulto. Geri pinigai, o dar, kai darbas mėgstamas... Trojus dievina muziką, pažiūrėk, koks jis laimingas. - pakeldama ranką, parodė pirštu į Trojų stovintį ant scenos ir nenustygstantį vienoje vietoje.

Visi buvo gerai nusiteikę ir lyg pirmą kartą pajutę laisvę po ilgo laiko, gėrė ir bendravo. Sesuo atsipalaidavo, o su mumis buvę Viktorijos draugai tapo linksmi ir visai kitokie nei buvo pradžioje. Atsipalaidavo ir ėmė juoktis, pasakojo istorijas ir vedėsi šokti. Vienintelė kas, tai aš negėriau nei lašo. Gurgšnojau sultis ir jaučiausi savotiškai apsinešusi, kai pakėlusi akis prieš save pamačiau Marką.

-Galiu išsivesti šią nuostabią merginą? - pasilenkęs prie staliuko klausė mano sesers, bet tada nužvelgęs mus, sustojo ties Viktorijos draugės.
-Mane? - nudžiugo mergina.
-Deja. - prikandęs lūpą, Markas lėtai atsisuko į mane. Įsistebeilijau į jo lūpas ir sugrįžusi prie jo akių pajaučiau, kaip kvailai pasielgiau, nes dabar jis išsišiepęs pašaipiai stebi mane.
-Markai, juk žinai, kad negali taip tiesiog imti ir jos išsivesti.-sesers žodžiai atkreipė jo dėmesį.
-O mes padarykim, kad galėčiau. Pažadu jai nieko nenutiks, juk nenutiko? - velniška šypsena atsirado vaikino veide.

Sesuo lyg pasidavė jam, kai išgėrusi stiklinę neaiškaus skysčio, nenuleido akių nuo manęs. Markas nevėkšliškai atėjo prie manęs ir vos pastovėdamas ant kojų ištiesė ranką. Pakilau nuo stalo ir nenuleisdama žvilgsnio nuo sesers akių, apsimoviau paltą ir pagriebusi delninę pasilenkiau prie sesers atsisveikinti.

-Nepamiršk, kas jis. - susirūpinusi sušnabždėjo ji.
-O kas jis?! - išsigandau.
Markas staigiai nusitempė mane, o sesuo liko pasimetusi.

Sustojau, o Markas pasimetęs nužvelgė mane. Paleidau vaikino ranką ir viena pati išėjau iš klubo.
-Kodėl esi tokia šalta man? Nejau nežinai, kas aš? - išėjęs į lauką, stebėjosi.
-O kas tu? - pašaipiai paklaususi, pakėliau vieną antakį.
Markas ilgai tylėjo, sutrikęs stebėdamas mane. Jaučiausi keistai, nes niekas jo netrikdė labiau nei mano klausimas, kai mums stovint viduryje šaligatvio pradėjau jausti aplinkinių dėmesį. Pakreipiau galvą ir pamačiusi tuos pačius šaltus, akmeninius laiptus ir neradusi tos pačios merginos prieš įeinant į klubą. Supratau, kad tik dabar ją atsiminiau.

-Čia gi Markas Tatum'as! - kažkokia mergina buvusi labai arti mūsų, sucypė man į ausį nutraukdama mano besivystančias mintis.
Susiraukiau ir nesupratusi pažvelgiau į Marką. Vaikinas užsidengė veidą ir smarkiai susiraukęs, išreiškė savo pyktį.
-Važiuojam. - taręs man, nuėjo prie vienos iš prabangiai atrodančių sportinių mašinų.
Nusekiau jį, o grupė merginų cypdamos sekė mane.
-Tu vairuosi. - per mašiną mestelėjęs raktelius šyptelėjo, bet nesėdo į mašinos vidų.
Apsižvalgiau ir bandydama suprasti, kas iš tiesų vyksta ir, kam pasirašau bijojau suklysti ar smarkiai susimauti bei pasirodyti, kaip visos merginos aplink mane.
-Gal galim nusifotografuoti?! - kažkas rėkė man už nugaros. Jaučiausi stumdoma ir laikoma nieko vietoje.

Atskiri pasauliai TĘSIAMADonde viven las historias. Descúbrelo ahora