Septyniolikta dalis

7.7K 385 18
                                    

"Bėk į mašiną ir kuo greičiau skambink Niall" Tiek pasakęs jis mane pastūmė link mašinos pusės.

Kiek galėdama greičiau pradėjau bėgti mašinos link. Girdėjau sau už nugaros susišaudymą, bijojau, kad kas nenutiktų Zayn. Vos pribėgusi mašiną, įlipusi užsirakinau. Ištraukiau Zayn telefoną iš jo kožos ir susiradau Niall numerį, po kelių pypsėjimų išgirdau airišką akcentą.

"Niall, mus užpuolė, į mus pradėjo šaudyti-," Buvai nutraukta vaikino.

"Mira, kur jūs?" Greitai paklausė Niall i girdėjau kaip jis bėga.

"Parke, visai netoli dvaro, Zayn jis labai patinką" Atsakiau kuo greičiau jam.

"Žinau kur jūs, lik mašinoje" Tiek pasakęs jis padėjo ragelį.

Jaučiau kaip mano rankos pradeda vis labiau drebėti, o širdis vis plaka greičiau, nuo minties, kad Zayn ten vienas, prieš nežinia kiek žmonių. Atsidariau daiktadėžę ir prieš mano akis iššoko pistoletas. Paėmiau jį ir greitai išlipusi pradėjau bėgti link Zayn. Patraukiau už ginklo viršaus ir jis supraksėjo. Mintyse meldžiausi, kad jį užtaisiau. Esu mačiusi tai tik filmuose. Mačiau Zayn pasislėpusį už medžio, jis kas kelias sekundes išlįsdavo ir šaudavo. Įkvėpiau oro ir apsižvalgiusi pamačiau tamsų vaikiną stovintį prie medžio už kelių metrų, jis buvo nusitaikęs į Zayn. Susikaupusi nusitaikiau į jo petį ir paspaudžiau gaiduką. Vaikinas iškarto nukrito, o mano veidą papuošė šypsena. Zayn akys greitai pažiūrėjo į ką tik nukritusį vaikiną, o tada į mane. Jo akys pasidarė didelės, o antakiai staigiai pakilo.

"Slėpkis" Jis greitai sušuko, bet tuo pačiu metu, pasigirdo šūvis man už nugaros.

Jaučiau kaip skausmas perėjo per mano šoną, ir žvelgiau į priekį pamatydama kažkokį vaikiną, krentantį tuo pačiu metu kaip ir aš. Susiėmiau už šono ir pažiūrėjau į savo ranką ant kurios buvo daugybe kraujo. Burnoje taip pat pradėjau jausti kraujo skonį. Mano mintyse tesisuko viena mintis jei aš mirštu, pagaliau visi bus laimingi.

Lėtai pramerkiau akis, ir kelis kartus sumirksėjusi supratau, kad esu kambaryje kuriame gyvenu dvare. Kas reiškė, kad aš nemiriau. Patryniau viena ranka veidą, bandžiau atsikelti, bet per mano visą kūną perėjo skausmas.

"Šūdas" Garsiai nusikeikiau nusikeikdama.

Kambario durys atsidarė ir pro jas įėjo Zayn, atrodantis kaip visada. Pasitempęs ir šaltas. Jis bejausmiai žvelgė į mane, ir niekaip negalėjau suprasti šito jo žvilgsnio. Jis buvo tuščias.

"Zayn" Ištariau bandydama atsisėsti, bet jis padėjo ranką man ant peties ir lėtai vėl paguldė.

"Ką tu sau galvojai?!" Atsitraukęs piktai užšaukė jis. "Tave peršovė, Mira! Laime viskas baigėsi gerai!" Toliau šaukė jis.

"Zayn-," Jis mane nutraukė.

"Ar tu, sušikta mergiote, gali kada nors manęs paklausyti?!" Užšaukė jis.

Mane skaudino jo pasakyti žodžiai apie mane, bet aš stengiausi tai ignoruoti.

"Man kartais atrodo, kad tu tikrai nori mirti, ir man tai reikės padaryti, vis tiek niekam netinki" Paniekinamai pasakė jis.

Užmerkiau akis ir lėtai atmerkusi žvelgiau į jį. Nuleidau akis ir jaučiau besikaupiančias ašaras jose. Jis pasiukiojo galvą, ir piktai žvelgęs į mane, išėjo.

Gulėjau apie valandą galvodama apie Zayn pasakytus žodžius. Jis yra teisus. Niekada niekam netikau, visada galvojau tik apie save. Su juo elgiausi visada blogai, dėl visko kaltindavau jį. Gal iš ties neesu verta šio gyvenimo?
Sunkiai pakilusi iš šios lovos, apieškojau visą kambarį, pagaliau rasdama tai ko man reikia. Pistoletą. Lėtais žingsniais nuėjau iki Zayn kambario, pasibarškinau į jį ir po kelių sekundžių duris atidarė jis, vien tik po bokseriais, žvelgusi pro jo petį pamačiau lovoje gulinčia viena iš jo kekšių.

"Atsiprašau, kad sutrugdžiau" Šyptelėjau jam, ir paslėpiau labiau pistoletą už nugaros.

Apsisukusi pradėjau eiti link savo kambario. Visada turėjau žinoti, kad Zayn aš teesu draugė, kuri reikalinga kai neturi ką veikti. Jam aš niekas.
Grįžusi į kambarį atsisėdau ant žemės, atsiremdama į lovos atlašą. Jaučiau kaip mano skruostais, pradeda ristis ašaros. Užtaisiusi ginklą, pridėjau pistoletą sau prie smilkinio, ir tyliai sukūkčiojau.

"Iki Safa, iki mama ir tėti, iki brolį..." Tyliai pradėjau vardinti man brangius žmones.

Zayn's pozicija.

Glamonėjau lūpomis Kate kaklą. Lėtai atsitraukiau nuo jos, kai mano mintyse apsilankė Miros veidas. Kai jis atėjo į mano kambarį, ji atrodė blogai. Jos akys buvo tuščios, ir bejausmės, ką mačiau pirmą kartą.

"Einu aš pažiūrėsiu ko reikėjo Mirai" Tiek pasakęs aš atsitraukiau nuo merginos ir apsivilkęs trenigines kelnias išėjau iš kambario.

Sustojęs prie jos durų klausiausi ką ji šneka, ar ji viena kalba su savimi?

"Pamiršk mane, pamiršk mane, svajotą ir mylėtą, pamiršk mane, kaip sapną pamiršti..." Ji verkė, tyliai Kūkčiodama.

Atidariau duris ir pamačiau tai ko nesitikėjau, ji buvo užmerkusi akis ir prie jos smilkinio buvo pridėtas pistoletas. Ji lėtai atsimerkė ir žvelgė į mane.

"Iki Zayn" Ji stipriai užsimerkė ir tada pasigirdo šūvis.

Zayn. Zayn Malik // z.m ✔️Where stories live. Discover now