Zayn. Zayn Malik // z.m ✔️

2 Sezonas. Antra dalis

Meile,
Be galo myliu tave ♡ neįsivaizduoji, kaip man sunku palikti tave, žinant, kad laukiesi mudviejų vaikučio. Noriu būti šalia, kai gimdysi, kai paimsi į rankas, kai žengs pirmus žingsnelius, bet jei skaitai šį laišką, reiškia aplinkybės susiklostė kitaip. Žinau kaip tau yra skaudu. Gailiosi, kad negalėjau tau pasakyti visos tiesos, prieš viskam nutinkant. Melavau tau daugybę dalykų. Ypač apie mafijos reikalus. Aš visada buvau savo gaujos lyderis ir liksiu tokiu iki savo tikrosios mirties.

Nenorėjau jūsų palikti. Bet neturėjau kitos išeities. Jei būčiau likęs su jumis, jums būtu grėsęs didžiulis pavojus. Didesnis nei tu galvoji. Tą nakt, kai radau tave sumuštą, vos leisgyvią, padariau nuosprendį, kad turiu jus palikti. Negalėjau leisti, tau dar labiau nukentėti...

Nusivaliau atbula ranka šlapius skruostus, bet netrukus jie vėl tapo šlapi, dėl pastoviai bėgančiu ašarų. Trumpai pakėliau akis į Tea, kuri liūdnai žiūrėjo į mane. Lėtai užmerkiau akis, o atmerkusi žvelgiau atgal į laišką.

Negalėjau leisti, kad tu netektum mudviejų mažo stebuklo. Džiaugsmo, kuris man net gi dabar kelią šypseną veide. Laukiu tos dienos, kai mudviejų vaikelį, galėsiu paimti į glėbį, nors tai bus ir po kelerių metų...

Be galo judviejų pasiilgau. Net gi jau dabar. Suprantu, kaip tu dabar pyksti ant manęs. Gal būt net gi ir nekenti. Bet aš turėjau rinktis, jei būčiau likęs su jumis, jūs būtumėt mirę, o dabar, gyvenat ramų gyvenimą.

Suprantu visą tavo pyktį man. Bet prisimink tą dieną, kai prisėkiau tave mylėti amžinai ♡ Mylėsiu tave visada.

Prisimeni? Kol mirtis mus išskirs...

Amžinai tavo Zayn x

Tyliai atsidusau, užmerkdama trumpam akis. Žvelgiau į Tea, kuri laukė mano atsakymų, kas šiame laiške.

"Ji-s, jis-gyvas" Verkdama pasakiau merginai, kurios akys, akimirksniu prisipildė ašarų.

"Ką?" Šokiruota paklausė ji.

"Laiške viskas aiškiai parašyta" Greitai ištariau, dar kartą pažvelgdama į laiško vidų.

Greitu žingsniu nuėjau į svetainę, kurioje buvo visi. Jų akys staigiai nukrypo į mane, vos įėjau.

"Kaip jūs galėjot man to nepasakyti?" Paklausiau ištiesusi laišką, ir žvelgdama tai į Niall, tai į Davis.

Jie abu sutriko, išgirdę mano klausimą. Davis staigiai atsistojo iš savo vietos ir norėjo mane paliesti, bet aš pasitraukiau nuo jo. Jie žinojo, kaip man yra skaudu ir šitai nuslepė nuo manęs.

"Jūs žinojot, kaip man skaudu, bet nuslepėt tai nuo manęs" Kalbėjau nešaukdama, bet piktu balso tonu.

"Mira, niekas negalėjo sužinoti, kad jis gyvas" Atsakė man Niall.

"Aš buvau jo žmona, jis mano visas gyvenimas" Piktai jam atrėžiau. "Tu žinojai kaip aš kankinausi, žinojai kaip klykdavau kiekvieną naktį" Prikandau lūpą, kad nepradėčiau dar labiau verkti.

Jie visi stovėjo nuleidę galvas. Pykau ant jų. Jie visada žinojo, kaip man yra sunku. Kaip sapnuodavau jį, kaip ilgėjaus jo.. bet jie man nieko nesakė.

"Nekenčiu judviejų, nenoriu net matyti savo akyse, jūs iš mano sunaus atemėt tėvą, niekada jam apie jį nepasakojau, vien dėl to, nes negalėjau kalbėti ta tema, jūs esat dėl to kalti" Piktai jiems ištariau, su panieka balse.

"Palikim ją vieną, paskambink jei ko prireiks" Švelniu balso tonu ištarė Safa.

"Man iš jūsų nieko nereikia" Atsakiau net nežvelgdama į ją.

"Žinai Mira, kaltini mus, nors esi pati kalta, senai jau galėjai perskaityti šį laišką, bet dėl savo durnų principų to nepadarei. Jei būtum neatsukusi mums nugaros gal būt, jau ir tu žinotum, kad jis gyvas" Prieš išeidamas piktai man ištarė Davis.