Penkiasdešimt pirma dalis

5.6K 335 5
                                    

Nusileidau laiptais, iš karto nueidama į virtuvę. Paspaudžiau ant kavos aparato mygtuką, kad pradėtu daryti rytinę kavą, o tada greitai apsisukau ir jaučiau, kaip sekundei mano širdis sustojo plakusi. Tada sunkiai atsikvėpiau pamatydama išsivėpusį Safos veidą.

"Tu velniškai mane išgązdinai" Rimtai jai pasakiau, papurtydama galvą.

"Atleisk" Nusijuokusi pasakė ji. "Ko tokia ankstyva?" Paklausė Safa, atsigerdama savo mėtų arbatos, kurią užuodžiau vos nusileidusi laiptais.

"Vešiu Zayn pas gydytoją" Atsakiau jai, išiimdama du baltus puodelius iš spintelės.

"Ar kas nors nutiko?" Susirūpinusiu tonu paklausė draugė.

"Ne, tiesiog, pasitikrinsim ir viskas" Šyptelėjusi atsakiau, o tada gūžtelėjau pečiais.

"Aišku" Tyliai ištarė ji.

Vos kavos aparatas baigė savo darbą, supyliau kavą į puodelius. Jaučiau keistą Safos žvilgsnį į mano nugarą, ir tai trikdo mane. Kadangi, vis dar jai neesu pasakiusi, dėl savo su Zayn slaptų vedybų, net neįsivaizduoju kaip ji reaguotu.

"Ar tai naujas žiedas?" Pasiteiravo Safa, prieidama ir čiupdama už mano rankos.

"Ak taip, Zayn jį man padovanojo" Greitai ištariau, nurydama susikaupusias seilias burnoje.

"Kokia proga?" Suraukusi antakius paklausė ji.

"Sakė be progos" Lėtai atsakiau, pakeldama abu antakius.

"Gražus" Ištarė ji, šyptelėjusi.

Aš jai linktelėjau, o tada žvelgiau į žmogų, kuris įėjo pro virtuvės duris. Plačiai nusišypsojau, pamačiusi apsimiegojusį Zayn veidą, ir suveltus jo tamsius plaukus. Priėjusi prie jo priglaudžiau savo lūpas švelniam bučiniui.

"Labas" Ištariau jam, atsitraukusi.

"Labas" Nusišypsodamas atsakė.

"Padariau tau kavos" Paimdama baltą puodelį ištariau, ir ištiesiau jį jam.

Zayn nežymiai suriaukė. "Aš negaliu nieko gerti, nei valgyti, man gali daryti kokius tyrimus kraujo" Pusę lūpų nusišypsodamas ištarė jis.

"Tiksliai" Padėdama puodelį atgal ištariau. "Kaip nepagalvojau" Jaučiau kaip savimi nusivyliau, nepagalvojusi apie tokį dalyką.

"Viskas gerai" Apsikabindamas iš nugaros ištarė Zayn. "Tu ir taip jau daug galvoji" Nusijuokdamas pasakė jis.

Atsisukau į jį ir stipriai apsikabinau, vieną skruostą priglausdama prie jo krūtinės. Įkvėpiau jo kvepalų, kelias sekundes apsvaigdama.

"Važiuosim jau, taip?" Paklausė Zayn, švelniai atsitraukdamas nuo manęs.

"Aha, tik paimsiu mudviejų striukes, rašė kad šiandien lis" Pasakiau jam, ir visiškai nuo jo atsitraukiau.

Zayn pakštelėjo į mano lūpas. Nuėjusi į mudviejų kambarį paėmiau iš spintos dvi striukes, vieną apsivilkau iš karto, o kitą permečiau per ranką. Paėmiau savo rankinę į rankas, ir išėjau iš kambario. Greitai nusileidau laiptais žemyn, jau matydama Zayn stovintį prie durų. Šyptelėjau jam, o tada ištiesiau jo melyna su juodu striukę.

"Kaip manai ką pasakys?" Paklausiau Zayn, kai atsisėdome prie gydytojo kabineto durų ant suolelio.

"Kad man viskas gerai" Pavargusiu balso tonu atsakė jis, o tada nusišypsojo.

"Kaip jautiesi?" Paklausiau jo, paglostydama jo skruostą delnu.

"Tik šiek tiek pavargęs" Gūžtelėjęs pečiais ištarė jis. "Bet tai tik dėl to, kad pastaruoju metu rūpinausi daugybe reikalų" Pamusakuodamas rankomis pridūrė jis, o tada pavartė akimis.

Linktelėjau jam, atremdama savo galvą į jo petį. Nežinau kodėl, bet labai bijau eiti pas dakatarą, kartu su juo. Jei pasakys, ką nors blogo? Jei pasakys, tai, kas sugadins mudveijų gyvenimus? Bet neturėčiau galvoti, vien tik apie blogą. Nes taip tikriausiai, net nebus.

"Ponas Zayn Malik, galite užeiti" Ištarė jauna seselė, išėjusi iš kabineto prie kurio laukėm.

"O man galima kartu?" Paklausiau jos, kai mudu atsistojome.

"O jūs kas būsite jam?" Maloniai pasiteiravo ji.

"Jo žmo-" Zayn mane nutraukė.

"Be savo žmonos, aš neisiu, prašau leiskite eiti ir jai, ji labai bijo, kad aš susirgau, lyg pirmą kartą gyvenime" Sukikendamas pasakė Zayn, o tada nestipriai pašiaušė mano plaukus.

"Žinoma, užeikite" Maloniai nusišypsodama ištarė seselė ir įleido mudu į vidų.

Abudu vienu metu pasisveikinome su daktaru, kas privertė mane nusišypsoti. Atsisėdau toliau nuo jų, kad netruygdyčiau. Kol Zayn kalbėjo su daktaru, apie savo simptomus, nužvelgiau jį. Jo akys atrodo tikrai pavargusios, o ir pats atrodo sulysęs.

"Ar valgei šiandien ką nors, Zayn?" Paklausė daktaras, patikrindamas kažką Zayn akyse su mažu prožektoriumi.

"Ne" Papurtydamas galvą atsakė Zayn.

"Gerai, atliksime tau keliatą tyrimų, dėl viso pikto" Daktaras ištarė žiūrėdamas tiesiai į Zayn rudas akis.

"O kas jam yra?" Įsiterpiau ir aš į jų pokalbį, nebeiškęsdama nežinios.

"Tai paprastas peršąlimas, dėl to kaltas nuovargis" Pažiūrėdamas į mane pasakė daktaras. "Patarčiau kelias dienas tiesiog, dėl nieko nesirūpinti ir pagulėti lovoje" Pridūrė daktaras.

Daktaras išrašė Zayn vaistų, o tada išsiuntė jį priduoti kraujo. O aš likau pas daktarą, kadangi noriu pakalbėti apie Zayn, negaliu patikėti, kad jam tik paprastas peršalimas.

"Ponia Malik, nesijaudinkite, patikinu, kad jūsų vyrui viskas gerai, tieisog labai jo neišvarginkite" Sukikendamas ištarė daktaras.

Jaučiau kaip nežymiai išraudau, vien kai daktaras ištarė ponia Malik, dar nepripratau prie to.

"O kada bus tyrimai?" Pasiteiravau, sustojusi prie durų.

"Už savaitės, gal daugiau arba mažiau, mes atsiųsime juos jums paštu" Nusišypsodamas atsakė daktaras. 

"Gerai, ačiū, viso gero" Tiek ištarusi išėjau pro duris.

Susiradau Zayn, kai tuo tarpu jam seselė užklijavo pleistrą ant venos. Zayn pamatęs mane nusišypsojo o tada pasiuntė oro bučinį. Aš nusišypsojau dar plačiau, dėl jo tokio elgesio, kuris gali išmušti mane iš vėžiu.

"Aš tau sakiau, kad man viskas gerai" Priėjęs prie manęs pasakė Zayn, su plačia šypsena veide.

"Taip, tu ir vėl buvai teisus" Pavartydama akimis atsakiau jam.

Zayn švelniai mane pabučiavo, o kai apsivilko savo striukę, mudu patraukėme link išėjimo durų. Nors žinau, kad viskas gerai, mano širdis vis nerimsta. Tikriausiai tai nuo neseniai patirto streso, dėl Zayn netikro pavojaus.

Zayn. Zayn Malik // z.m ✔️Where stories live. Discover now