Zayn. Zayn Malik // z.m ✔️

Keturiasdešimta dalis

Oh God! Jau netgi 40 Dalis! 😍 AČIŪ JUMS nes jei ne jūs, tikriausiai nebūčiau pasiekusi tiek daug! ❤️ Myliu jus! 😘

Žiūrėjau į Mirą, kuri tarpais viską atsimena, ji atsimena visus, netgi Tea su Niall, bet manęs ne. O tai verčia mano vidų plyšti į keliatą dalių, nes tai tikrai skaudina. O mano mintyse vis jos ištarti paskutiniai žodžiai myliu tave. Stebėjau ją, kol ji kalbėjosi su Safa, dėl išvažiavimo ir man keista, kad ji iš karto sutiko. Žinau, kad ten būsiu ir aš, tik po kurio laiko. Kadangi turiu sutvarkyti keliatą reikalų Airijoje, dėl mafijos reikalų. Atsirėmiau į kambario durų staktą, kai Niall sustojo šalia manęs.

"Ji nieko nepamena?" Paklausė draugas ir aš papurčiau galvą.

"Jei turi omenyje mane, tai ji nepamena, ji sušiktai atsimena tik tuos dalykus, kai mes pykdavomęs" Piktai sumurmėjau ir negaliu suprasti, kodėl aš taip pykstu, nes tai iš ties mano kaltė ir yra. Aš kaltas dėl to.

"Bet jei atsiras atmintis" Pasakė Niall, atsiremdamas į kitą pusę durų stakto.

"Jei ir atsimins, aš jos mintyse liksiu pašlemėkas sugadinęs jos gyvenimą" Atsakiau jam, išeidamas iš to kambario.

Išėjęs į lauką sudribau kėdeje šalia baseino ir prisidegiau cigaretę. Ji prarado atmintį, ir nebepamena manęs ar tai reiškia, kad daugiau nebegalėsiu jos apsikabinti? Bučiuoti? Liesti? Tai kankina mane nuo to laiko, kai ji pabudo. Noriu su ja pakalbėti, bet kai bandžiau, ji pasakė, kad dingčiau iš tuo kambario.

'Niekada daugiau gyvenime, nelysk prie manęs, aš nekenčiu tavęs, Zayn Malik' ,- Prisiminiau jos ištartus visai neseniai žodžius man.

Stirpiai užmerkiau akis, įtraukdamas cigaretės dūmų į plaučius, jaučiau kaip mano akyse po truputį kaupiasi ašaros, nenoriu atrodyti silpnas, bet kuo toliau, tuo labiau suprantu, koks sumautas mano gyvenimas yra. Ką be daryčiau viską darau blogai, prie ko prisiliečiu viskas sugriūna. Norėjau šio metu, tik garsiai rėkti, kad bent taip išliečiau savo skausmą, kurį jaučiu dabar, savo viduje. Atsilošiau kėdeje vis dar užsimerkęs, jausdamas kaip mano skruostais rieda ašaros. Šio metu noriu tiesiog numirti, nes daugiau nieko be jos nebeturiu gyvenime. Ji buvo vienintelė mane suprantanti mergina, kuriai nerūpėjo mano prakeikti nervų priepuoliai arba mano nešvarūs pinigai.

Po gana ilgo laiko sedėjimo lauke, aš grįžau į vidų ir su šiltu kakavos puodeliu, kūrį padarė Tea, sedėjau šalia Miros kambario durų. Tikėdamas, kad ji ištars mano vardą. Bet to niekada nebus.

Mira's pozicija.

Gulėjau lovoje ir vis galvojau apie tai, ką man pasakojo Safa su Tea, apie Zayn Malik.

'Tu jį mylėjai, labiau už bet ką savo gyvenimą' ,- Atsiminiau ištartus Safos žodžius, kuriais vis dar negaliu patikėti.

Man neina patikėti, kad aš galėjau jį mylėti, nes kai jį pamačiau pirmą kartą, kai pabudau, jaučiau jam didelį pyktį. Bet tas pyktis, buvo susimaišęs su kažkuo, kad kai žvelgiau į jo akis, nebegalėjau ant jo pyktį, už tai ką jis man yra padaręs mokykloje.

"Zayn, ką tu čia darai?" Žvelgiau į duris, kai išgirdau Safos balsą už jų.

"Aš saug-nežinau, tiesiog, noriu būti bent taip šalia jos, nesvarbu ar ji manęs nepamena" Vyriškas balsas atsakė jai, ir aš gerai žinojau, kad tai Zayn.

"Tau reikia pamiegoti, tu ir taip buvai prie jos visą tą laiką, kelinta para kai tu jau nemiegojęs?" Piktokas Safos balsas pasiekė mano ausis.

Vaikinas šiek tylėjo, ir kai išgirdau Safos žodžius, kad jis visą laiką buvo prie manęs, suklusau, nes jų pokalbis, man pasidarė, ganėtinai įdomus.

"Aš nežinau, tikriausiai šešta kokia" Paprastai vaikinas atsakė. "Prašau nesakyk ir tu, kad eičiau pailsėti, nes aš to nedarysiu" Zayn atsakė ir aš negalėjau nuslėpti šypsenos, dėl jo užsispyrimo, jis visada toks būdavo.

"Bet tau reikia, ji niekur nedings" Ištarė Safa. "Eik nusimaudyk ir pamiegoti" Greitai pasakė ji.

"Gerai, bet kai pabaigsiu šį kakavos puodelį" Atsakė jis jai.

Mano šypsena veide praplatėjo, kai atsiminiau, daugiau dalykų su Zayn. Pavyzdžiui kaip bendras karštas gėrimas - kakava.

"Aš dievinu kakavą" Pasakė jis.

Mano antakiai iš nuostabos net pakilo.

"Aš taip pat" Sutikau su jo teiginiu. "Be to ši kakava labai skani" Pakomentavau.

[~]

"Zayn, jau padarė tau savo skaniosios kakavos?" Nusijuokdama pasakė Zayn.

"Taip, ji labai skani" Pasakiau jai.

Mačiau kaip Zayn išdidžiai nusišypsojo. Kas privertė mane sukikenti.

"Šūdas, šūdas, šūdas" Iš prisiminimų mane ištraukė kažkieno kažkas daužymas į sieną ir tylus murmėjimas.

Šio atvėju spėjau, kad tai Zayn, daužo savo galvą į sieną. Jaučiausi blogai dėl to, kad nepamenu jo, nepamenu, kaip mylėjau jį, nors pati nežinau ar tai tikrai tiesa. Atsimenu tik mūsų barnius mokykloje. Skaudina, kai negaliu jam atsakyti tuo pačiu ir kai žinau, kad jis kenčia dėl to.