Keturiasdešimt pirma dalis

6.1K 340 0
                                    

Pramerkiau akis, kai lauke buvo visiškai tamsu. Neatsikeldama iš lovos, sugraibiau telefoną ir kai papsaudžiau vidurinį mygtuką, smarkiai susiraukiau nuo staigaus, šviesaus apšvietimo. Laikrodis rodė lygiai trečią nakties, o aš velniškai noriu vandens. Atrodo lyg mano gerklė būtu visiškai išsausėjusi ir nemaldomai skaudėjo nugarą.

"Atsiprašau?" Garsiau pasakiau, tikėdamasi, kad gal būt koridoriuke, kažkas yra.

Zayn tikriausiai nuėjo nuo šio kambario durų, pamiegoti, kaip jam liepė Safa. O niekas daugiau nevaikšto naktimis į tualetą.

"Ar yra kas nors?" Kiek garsiau pasakiau, vis dar turėdama vilčių, kad mane kas girdi.

Stipriai užmerkiau akis, nuo staigaus skausmo perėjusio per mano nugarą. Tyliai nusikeikiau ir giliai įkvėpiau oro, manydama, kad tai sumažins skausmą. Staigiai atmerkiau akis, kai kambario durys atsidarė, mačiau, kad jas atidarė vaikinas, bet negalėjau spėti kas toks.

"Man labai skaudą nugarą, gal gali paduoti vaistus nuo stalo?" Gražiai paprašiau jo, bandydama įžiūrėti veido kontūrus, bet kambaryje per daug tamsu.

Vaikinas greitai atnešė vaistus, ir išėjo, galvojau, kad jis paliko mane, bet netrukus grįžo nešinas, stikline vandens.

"Ačiū" Tyliai ištariau, paimdama į rankas stiklinę ir greitai išgėriau vaistus.

"Prašom" Nuvargęs duslus vaikino balsas pasiekė mano ausis ir puikiai žinojau, kam jis priklauso.

"Zayn?" Tyliai ištariau, žvelgdama į neryškų vaikino siluetą.

"Ką?" Greitai jis atsakė.

Skaudi girdėti šitokį jo nuvargusį balsą, ypač, kai žinau, kad viskas per mane. O aš net negaliu atsimintį jo.

"Ar tu bent kiek miegojai?" Susirūpinusi paklausiau vaikino, kuris sustojo viduryje kambario, ir žvelgė atgal į mane.

Jis sunkiai atsiduso, jau tikėjausi, kad jis atsakys 'ne tavo reikalas' ar kažką panašaus, bet aš to nesulaukiau.

"Šiek tiek" Tyliai pasakė jis.

"Ar aš tave prižadinau?" Pasiteiravau jo.

"Ne, aš buvau netoliese" Pasakė vaikinas, ir aš supratau, kad jis nebuvo pasitraukęs nuo kambario durų.

O tai reiškė, kad jis miegojo sedėdamas ant žemės. Kas mane verčia jaustis dar blogiau. Jis jau ruošėsi išeiti, bet aš sustabdžiau jį, ištardama žodžius, dėl kurių pati nustebau.

"Ar pasiliksi su manimi nakčiai?" Tyliai ištariau jam.

Jis vėl sunkiai atsiduso. "Gerai" Tiek ištaręs, jis pradėjo eiti link fotelio.

Zayn atsisėdo fotelyje, pasiremdamas viena ranką galva. Iš ties tikėjausi, kad jis atsiguls šalia manęs, bet jis to nepadarė. Gal tiesiog, jis pyksta ant manęs, arba net gi šlykštisi manimi? Nes atsimenu visus pasinaudojimus manimi, tarp jų buvo ir Zayn, bet nežinau, kodėl ant jo nepykstu.

"Iš tiesų norėjau, kad atsigultum šalia" Tyliai pasakiau, bet nežinau, kodėl jam tai pasakiau.

"Ar tu elgiesi taip, iš gailesčio man?" Kiek pikčiau paklausė vaikinas.

"Aš tik paprašiau" Tyliai atsakiau jam, ir užmerkiau akis.

Girdėjau kaip jis atsiduso, ir netrukus jis pradėjo rengtis, girdėjau kaip jis nusimovė savo striukę, o po to ir baltą maikę. Jis palindo po kaldra mane apsikabindamas, kam aš neprieštaravau, tik negaliu atsakyti pati sau kodėl. Bet netrukus jis atsitraukė nuo manęs.

"Atsiprašau" Sukuždėjo jis.

"Tu apsikabinai mane-" Jis neleido man pabaigti.

"Nes kai miegodavom kartu, visada tave apsikabindavau" Užbaigė už mane. "Pasiilgau to jausmo" Tyliai pasakė jis.

"Kodėl? Ar mes senai miegojom kartu?" Paklausiau jo ir jis nusijuokė, duodamas man suprasti, kad jis pagalvojo ką kitą.

"Taip, tai buvo senokai" Atsakė jis surimtiejęs.

"Oh" Nežinojau, ką jam daugiau atsakyti.

Iš ties man rūpėjo, visa praeitis, norėjau sužinoti kuo daugiau, ir ypač norėjau, kad man atsakytu į klausimą Kodėl visi kartoja žodį mafiją? bet niekas man neatsako.

"Zayn?" Tyliai ištariau vaikino vardą, jaučiau kaip jis atsisuka į mane.

"M?" Ištarė jis greitai.

"Kodėl visi vis kalba apie mafiją?" Paklausiau jo, tikėdama, kad jis man atsakys.

"Tu neatsimeni?" Paklausė jis.

"Ne" Greitai atsakiau.

"Ir tau jie nieko nesakė?" Paklausė vėl jis manęs.

"Ne" Pakartojau tas pačias dvi raides.

Zayn tylėjo ir nieko neatsakė, kas mane erzino. Norėjau, kad jis man atsakytu, nes po velnių, mafija tai ne vaikų žaidimas. Ir jei tai susiję su manimi, man tikrai darosi baisu. Aš buvau pašauta, kai gyniau kažkieno gyvybę, bet man ir į tai neatsakė Safa.

"Atsakysi?" Paklausiau gražiai jo.

Jis sunkiai atsiduso. "Am-aš esu visos Anglijos mafijos bosas, dabar jau ir Airijos" Greitai pasakė jis ir aš pradėjau juoktis.

"Tu juokauji, taip?" Juokdamasi paklausiau, bet greitai mano juokas nutilo.

"Ne" Rimtai pasakė jie.

"Kieno aš gyvybę gyniau?" Klausimas pats išsprūdo pro mano lūpas.

"Mano" Tyliu balso tonu atsakė Zayn.

Zayn. Zayn Malik // z.m ✔️Where stories live. Discover now