Zayn. Zayn Malik // z.m ✔️

Trisdešimt septinta dalis

Nužvelgiau tuos vaikinus, kai jie įėjo pro duris, vienas jų laikė telefoną rankose. Jie abudu priėjo prie Emilės ir grubiai atsuko jos veidą į jų.

"Tu, skambinsi Zayn ir sakysi tai ką liepsime" Storas vyriškas balsas ištarė, o Emilė pradėjo dar stipriau verkti.

"Nežliumbk, kale" Vaikinas jau buvo užsimojęs trenkti, bet aš sustabdžiau jį.

"Aš pašnekėsiu už ją" Greitai jiems pasakiau.

Vieno vaikino veide išaugo šypsena,
kai jis nužvelgė mane, o man ši šypsena labai pažįstama, atrodo, kad esu jau ją mačiusi. Tas vaikinas priėjo prie manęs ir surinkęs numerį, žvelgė trumpai į mane, o tada pridėjo savo telefoną sau prie ausies.

"Ji turi jį čia atvilioti" Ištarė už durų plonas merginos balsas. "Bosas liepė mums jį sužeisti ir atvežti jam, jis nori jį užbaigti" Greitai pridėjo mergina.

"Zayn Malik?" Paklausė storas vyro balsas.

"Taip" Mergina greitai atsakė.

Atsiminiau, neseniai girdėta pokalbį už durų. Visai neseniai prieš atvelkant čia Emile. Jie ruošia Zayn pasalą. Jie nužudys jį vos jis čia įžengs. Giliai įkvėpiau oro, prieš tai ką žadu padaryti.

Zayn's pozicija.

Žiūrėjau į kompiuterius, kuriose bandžiau ką nors suprasti, bet tai Tyler darbas. Aš čia nieko nesuprantu. Neseniai sužinojau, kad Emilė taip pat pagrobta. Staiga mano telefonas pradėjo skambėti ir ekrane rodė nežinomą numerį į kurį greitai atsiliepiau.

"Klausau" Ištariau vis dar žiūrėdamas į kompiuterį.

"Turi dvi valandas surinkti du milijonus už abi merginas, arba kitaip jos mirs" Storas vyriškas balsas pradėjo kalbėti telefonu.

Bandžiau kelias sekundes suvokti jo balsą, kad galėčiau atsiminti jį, bet tokio vyriško balso aš nežinojau.

"Atvežk juos adresu kurį atsiųsiu žinute" Ištarė greitai vyras.

"O iš kur man žinoti, kad jos vis dar gyvos?" Piktai paklausiau jo.

Kelias sekundes buvo tylu, o tada mano kūnas nutirpo, kai išgirdau Miros balsą.

"Zayn" Suverkšleno ji.

"Kaip tu?" Greitai paklausiau jos.

"Gerai, Emilė taip pat" Liūdnu balso tonu pasakė ji.

"Aš jus rasiu, prižadu" Greitai pasakiau.

"Ne, Zayn, nevažiuok čia, jie tave nužudys" Greitai ištarė Mira ir netrukus išgirdau smarkų trenksmą, ir jos klyksmą.

"Mira!" Garsiai sušukau į telefoną, fone girdėjosi merginos verksmas, o tada telefonas atsijungė.

Trenkiau telefoną į sieną iš nervų ir susiėmiau už galvos. Nebežinau ko imtis, atrodo visas pasaulis stojo prieš mane.

"Žinau kur jos" Ištarė Tyler, atsitraukdamas nuo kompiuterio. "Jos viename iš apleistų namų, tame rajone,
kur dažniausiai lankosi narkomanai" Greitai pasakė vaikinas.

Mira's pozicija.

"Ne, Zayn, nevažiuok čia, jie tave nužudys" Greitai pasakiau ir tada pajaučiau stiprų smūgį tiesiai į mano veidą.

Parkritau tiesiai tam vyrui palei kojas, ir tyliai pradėjau verkti, man nežmoniškai skaudėjo skruostą, jaučiau kaip iš jo po truputį bėga kraujas. Žvelgusi į to vyro ranką, pamačiau ant pirštų kastetą. Jie netrukus abu išėjo pro duris ir aš likau vėl su Emile, kuri atrodė labai rami.

"Nereikėjo taip sakyti jiems" Ištarė ji, žiūrėdama į mane.

"O tu būtum pasielgusi kitaip?" Atsakiau piktu balso tonu jai.

"Bent dabar tavo skruostas nebūtu sužeistas" Vėl ramiu balso tonu pasakė ji.

"Dėl jo aš viską padaryčiau, nesvarbu ar tai kainuotu mano gyvybė" Atsakiau jai atsiremdama į šaltą sieną ir užmerkiau akis.

Emilė daugiau nieko nebesakė man, dėl ko aš džiaugiausi, nekenčiu kai ji iš vien kalba. Negaliu pakęsti net jos buvimo šalia manęs. Ir ji vis dar man nėra aiškus asmuo, kadangi negaliu patikėti, kad ji yra šventoji. Bet jei Zayn su ja laimingas, aš jiems negaliu trugdyti.
Emilė atsisuko į mane, ir ištiesė delną, mano akys išsprogo, kai pamačiau jos delne raktų kuokštą.

"Kada spėjai?" Paklausiau jos paimdama juos ir atsistodama.

"Kai tu šnekėjai telefonu, jie abu buvo susikaupę ties tuo" Greitai atsakė ji, taip pat atsistodama.

Pradėjau bandyti visus raktus, ir ketvirtas raktas tiko, lėtai atidariau duris ir iškišau galvą, nieko nepamatydama. Mes pradėjo eiti link kitos patalpos, kai mano akys užmatė šautuvus ant stalo. Aš greitai paėmiau vieną sau, o kitą padaviau Emilei.

"Aš nemoku juo nauduotis" Sušnibždėjo ji.

Greitai jai paaiškinau kaip, ir ji linktelėjo supratus. Staiga išgirdau šūvį, po kurio iš karto ėjo ir kitas. Atsitraukiau nuo durų, už kurių sklido tie garsai.