2 Sezonas. Dvidešimt septinta dalis

3.3K 172 2
                                    

"Mažute" Sušukau įėjęs į namus, ir pirmas mane pasitiko Edward, su plačia šypsena savo mielame veidukyje.

Pakėliau jį ant rankų, pakutendamas, ir iš jo lūpų išslydo garsus juokas.

"Labas, čempione" Ištariau sūnui. "Kur mamytė?" Paklausiau jo.

Jis savo maža rankytė parodė į mudviejų miegamąjį, paleidau sūnų ant žemės, liepdamas jam bėgti į svetainę, o pats nuėjau pas Mirą. Įėjęs pro kambario duris, pamačiau ją miegančią, mano lovos pusėje. Jaučiau kaip mano veide po mažu išaaugo šypsena, nuo tokio mielo vaizdo. Nusispyriau batus ir greitai nusivilkau savo juodą striukę, padėdamas ją ant kėdes. Atsiguliau šalia Miros, pasiimdamas ją į savo glėbį, jos liesos rankutės apsisuko aplink mano liemenį, ir užkėlė savo koją ant manęs, kas nusiejo mano kūną pasakišku jausmu.

"Dievinu tavo kvapą" Ištarė ji, įkvėpdama orą šalia mano kaklo.

"Žinau" Sukuždėjau jai.

Ji atmerkė akių vokus, parodydama savo šviesias rudas akis, kurias taip myliu. Mira nusišypsojo, ir tingiais judesiais atsigulė ant manęs, apsikabindama per kaklą. Pradėjau glostyti jos nugarą, prisimindamas vakarykščius momentus su ja.

"Tavo mama atvežė Edward, nes turėjo šiandien reikalų" Ištarė ji.

"Žinau, iš ties aš prašiau, kad ji jį atvežtu" Ištariau jai.

"Tu juk nemanai, kad aš juo nesirūpinu, vien dėl to, kad jis buvo paliktas kuriam laikui pas tavo mamą?" Liūdnas jos balso tonas pasiekė mano ausis.

"Tikrai ne, mums buvo sunku pastaruoju metu" Atsakiau jai.

Ji tingiai linktelėjo galva, atsidusdama, ji norėjo nusiropšti nuo manęs, bet aš neleidau. Nes mėgstu, kai ji guli ant manęs, žaisdama pirštais su mano plaukais.

"Kodėl prašei, kad jį parveštu?" Paklausė Mira, prasibudindama.

"Nes,-" Nutilau šiek tiek pasikeldamas. "Mudu vyksime į Italiją" Ištariau jai parodydamas bilietus.

"Ką?" Ji garsiai sušuko, pasikeldama.

"Norėjau kad pabūtume su Edward iki kol išvyksime" Pasakiau Mirai, su šypsena veide ir padaviau jai bilietus.

"Kelionė rytoj" Ji sukušdėjo, žiūrėdama į vieną iš bilietų.

"Taip" Ištariau jai.

"Tau kažką pasakė Tea?" Liūdnai paklausė ji, žvelgdama į mane.

"Kodėl ji man turėjo kažką sakyti?" Susiraukęs paklausiau jos.

"Ne, tiesuog,-" Nutraukiau ją, neleisdamas pabaigti sakinio.

"Mira, aš suprantu, kaip viskas buvo sunku, ypač tau, tu turėjai viską iškęsti, nusipelniai poilsio" Pasakiau jai, paglostydama jos plaukus.

Mira lėtai sujungė mūsų lūpas, ji iškėlė mano rankas į viršų, bučinį pagilindama. Nežinau ką ji daro šiuo metu, bet tai beprotiškai gundo ir verčia jos norėti dar ir dar labiau. Pakišau savo rankas po jos megztiniu, apversdamas mudu. Lėtai įkišau savo ranką į jos apatinius, o ji staigiai įsikibo nagais į mano nugarą, vos vienas mano pirštas slystelėjo į ją. Mira išrietė nugarą, taip prašydama daugiau. Ji garsiai sudejavo į mano burną, kai pridėjau ir antrą pirštą.

"Patinka?" Paklausiau jos, pradėdamas trinti jos vietelę.

Ji labiau išrietė nugarą, sudejuodama tyliai, ir linkteldama galva. Pabučiavau ją,  pradėdamas greičiau judinti pirštus įslydęs į ją. Netrukus jaučiau kaip jos kūnas įsitempė, ir nagai susmigo mano nugaroje, nes jaučiau, kaip pradėjo bėgti kraujas.

"Greičiau" Vos ištarė ji, alsuodama.

Pagreitinau tempą, leisdamas jai baigti ant mano pirštų. Ji jau rošėsi sudejuoti garsiai, bet pabučiavau ją, tad jį sudejavo tiesiai į mano lūpas.

"Jau buvau pamiršusi kokie geri yra tavo pirštai" Atgavusi kvapą ištarė Mira, su šypsena veide.

"Nejaugi?" Kreivai šyptelėdamas pasakiau.

Ji linktelėjo prikandusi lūpą, švelniai ją pabučiavau, ir atsikėliau iš lovos.

"Einu nusimaudyti" Ištariau jai.

"Valgysi?" Paklausė ji, taip pat atsikeldama iš lovos.

"Nori antro raundo?" Paklausiau jos, sukikendamas.

"Ne tą turėjau omeny" Sušuko ji, ir jos skruostai nusidažė šviesiai raudona spalva.

"Valgysiu" Ištariau jai nusijuokdamas.

Zayn. Zayn Malik // z.m ✔️Where stories live. Discover now