2 Sezonas. Septyniolikta dalis

3.3K 212 9
                                    

Įėjau į mudviejų miegamąjį, pamatydama Zayn jau nebemiegantį, pajaučiau kaip mano rankos pradeda nežymiai drebėti, tad jas greitai užkišau už nugaros. Kelias sekundes stebėjau Zayn apsimiegojusį veidą, kad suprasčiau kokios jis nuotaikos, bet negalėjau suprasti.

"Labas rytas" Lėtai, ir nusukdama akis nuo jo ištariau.

"Labas, princese" Švelniai ištarė jis.

Ar gali būti, kad jis nepamena vakarykštės dienos? Bet manyčiau geriau jam nieko nepriminti, jei netyčia jis viską pamena, vėl klupėsiu ant žemės ir po to gausiu kaip šiandien ryte, praleisti ilgai prie veidrodžio, kad užmaskuočiau mėlynę.

"Kodėl tu su tiek daug makiažo? Kažkur išsiroši?" Susiraukęs paklausė jis, ir jaučiau kaip žengiau žingsnį atgal, vos jis staigiai atsisėdo lovoje.

"Ne, Zayn" Jausdama akyse ašaras ištariau, kuo normalesniu balso tonu. "Pataisyti jums-tau kavos?" Mintyse nusikeikiau, nuo savo neapdairumo.

"Aš pasidarysiu pats" Nusišypsodamas ištarė jis.

"Tai aš padarysiu, tau atnešti į kambarį? Gal būt nori ir pusryčių į lovą?" Menkai nusišypsodama ištariau jam.

"Kas tu tavimi blogai?" Zayn susiraukęs ištarė, išlipdamas iš lovos.

Vos jis žengė žingsnį arčiau manęs, staigiai paėjau atgal, stipriai atsitrenkdama į komodą, įkvpėdama oro, jaučiau kaip mano rankos pradeda dar labiau drebėti.

"Mira" Zayn piktai ištarė, visiškai priartėdamas prie manęs. "Tau reikia kažkur išeiti?" Piktu balso tonu paklausė jis.

"Ne, Zayn" Ištariau nuleisdama akis žemyn.

"Ar gausiu rytinį bučkį?" Su šypsena paklausė jis.

Šyptelėjau jam atgal, lėtai priglausdama savo lūpas prie jo. Vos jis atsitraukė nuėjo į vonią, o aš nusleidau į pirmą aukštą, pradėti gaminti jo pusryčius. Gaminau omletą, virtuvėjė taip pat buvo Chris su Davis, jie kalbėjo apie neaiškius man dalykus, ir tikrai neįdomius. Jaučiau Davis netoliese, ir nežymiai krūptelėjau, kai pajaučiau iškeltą ranką virš savęs. Pažvelgiau aukštyn pamatydama, kaip jis pasiima sausus pusryčius.

"Labas rytas" Į virtuvę įeidamas ištarė Zayn.

Trumpai pažvelgiau į jį, jausdama kaip mano rankos pradeda drebėti. Lėtai atsidusau ir netrukus pajaučiau kaip Zayn pabučiuoja mano skruostą.

"Sakiau, kad nereikia pusryčių" Mielai nusišypsodamas ištarė Zayn.

Pažiūrėjau į jį menkai šyptelėdama, o po to tęsiau pusryčių gaminimą, prieš tai paduodama Zayn jo kavą. Zayn su Davis išėjo į lauką parūkyti, o Chris pasiliko.

"Mira?" Chris švelnus balso tonas pasiekė mano ausis.

Atsisukusi pažvelgiau į jį, su vienu iškeltu antakiu.

"Ar Zayn tave muša?" Susiraukdamas paklausė jis.

"Ką?" Greitai ištariau, jausdamasi blogai, nes būsiu priversta meluoti. "Ne, jis to nedaro" Greitai jam atsakiau, kad nesukelčiau jokių įtarimų.

"Tu krūptelėjau, vos Davis pakėlė ranką, ir tu be perstojo drebi" Ištarė parodydamas ranka į mane.

"Baik tu, Zayn taip nepasielgtu" Nuramindama jį atsakiau.

Dėkojau Chris, kad jis daugiau nieko manęs nebeklausė, nes būčiau tikrai palūžusi. Tea įėjo į virtuvę, apsimiegojusiu veidu ir su šypsena veide, vos pamatė mane. Bet tada nusiminė, nužvelgdama mane.

"Maniau visos merginos būsime čia natūralios" Piktai sumurmėjo ji.

Pažvelgusi prie stiklinės sienos, pamačiau prisimerkusį Zayn, kuris tikriausiai išgirdo jos žodžius. Greitai nusisukusi, pradėjau baiginėti pusryčius. Viską įdėjusi į lėkštę, padėjau ją prie Zayn, ir kadangi nenorėjau trukdyti, nes kaip jis vakar sakė, kad nenori manęs matyti savo akyse, aš išėjau atgal į kambarį. Nenoriu vėl jo supykdyti, vien dėl neklausimo. Iš ties dabar nebežinau ką galiu daryti, o ko negaliu.

Paspaudžiau raudoną mygtuką, ant liečiamo telefoną, kai baigiau kalbėti su mama, kuri man pranešė naujienas apie Edward. Jei ne ji, nebūčiau čia atvažiavusi, ji labai to norėjo. Prisiminusi vakarykščius įvykius, vėl pradėjau tyliai verkti, kas kart sukūkčiodama. Staiga durys atsidarė ir pro jas įėjo susiraukęs Zayn. Mano rankos vėl automatiškai pradėjo drebėti.

"Kodėl tu ne prie visų?" Paklausė jis, uždarydamas duris.

Perbraukiau ranka per plaukus ir pradėjau kasyti ranką, taip bandydama nuraminti kylant nerimą, nuo jo žvilgsnio ir būvimo šalia.

"Aš nežinau ar man galima" Tyliai sukuždėjau, žiūrėdama į jo kojas. "Nežinau ar tu man leidi" Sumirksėdama akimis pridūriau.

"Kodėl aš tau turiu neleisti?" Švelniu balso tonu paklausė Zayn.

"Na tu man vakar,-" Vėl nutilau nežinodama, ar gerai darau viską jam sakydama. "Aš blogai jaučiuosi" Menkai nusišypsodama ištariau jam, visiškai pakeisdama savo sakinio mintį.

"Mira, ką aš tau vakar?" Paklausė jis, jau ganėtinai piktu balso tonu.

"Nieko, Zayn" Tyliai sukuždėjau.

"Mira aš tavęs nesuprantu, bet jei tu elgsies taip ir toliau, manau aš nenorėsiu su tavimi toliau gyventi, kai tu viską slepi nuo manęs" Piktai ištarė jis ir kaip viesulas išėjo pro duris.

Stipriai užmerkiau akis, susiimdama už pilvo ir pradėdama verkti. Jis tikrai paliks mane, ir aš vėl liksiu viena.

Zayn. Zayn Malik // z.m ✔️Où les histoires vivent. Découvrez maintenant