Zayn. Zayn Malik // z.m ✔️

2 Sezonas. Šešiolikta dalis

Mira's pozicija.

Apėjau visus sodybos kambarius, niekur nerasdama Zayn, eisime žiūrėti filmą "Greiti ir įsiutę", o jis yra jo miegstamiausias, manau, kad jis norės jį tikrai žiūrėti su mumis, bet niekur jo negaliu rasti.

"Ar kas matėt Zayn?" Paklausiau įėjusi į svetainę, kur jau buvo visi susirinkę.

"Paskutinį kartą kai kalbėjau su juo, buvo lauke" Niall ištarė, nusišypsodamas.

"Kada tai buvo?" Paklausiau jo susiraukusi.

"Prieš kokias keturias valandas, manau" Gūžtelėjęs pečiais ištarė jis.

Nors praėjo daug laiko, nusprendžiau vis vien patikrinti galinį kiemą. Išėjus į lauką pirmą mane pasitiko vėsus rudens vakaro oras, tuo met ant suolelio pamačiau sėdinti jį.

"Zayn, kodėl tu neviduj?" Paklausiau, arčiau prieidama prie jo, ir įsisukau labiau į savo megztuką.

"Aš?" Ramus Zayn balsas pasiekė mano ausis. "O kodėl tau iš vis rūpi?" Kek piktokai paklausė jis.

"Nes tu esi mano vyras" Susiraukusi atsakiau jam, visiškai pasimesdama dėl jo tokių žodžių.

"Būtent, tik vyras" Atsistodamas ištarė jis.

Sugavau jį už rankos, kai jis ėjo tiesiai pro mane. Jis atsidusęs atsisuko į mane.

"Kas yra?" Piktai paklausiau jo.

"Argi ne tu pati sakiai, kad nenori, kad čia būčiau?" Jis pasakė nusivyliusiu balso tonu.

"Ar Tea tau ką nors pasakė?" Paklausiau jo nuleidusi akis.

"Nekišk čia jos, aš viską girdėjau savo ausimis" Zayn ištarė, atsitraukdamas nuo manęs. "Galėjai tai pasakyti ir man pačiam į akis, jei nebūčiau išgirdęs, kaži ar būčiau sužinojęs" Pavartęs akis ištarė jis.

"Ką dar girdėjai?" Stipriai užmerkusi akis paklausiau jo.

"Tiek kiek man užteko suprasti, kad nebenori būti su manim" Jis ištarė pradėdamas eiti link durų. "Sušiktai tiesiog atsiknisk nuo manęs, nesuprantu kodėl vis dar tampausi su tavimi" Garsiai sušaukdamas pridūrė jis.

"Zayn" Norėjau jį sustabdyti, bet jis net neatsigręžė į mane ir įėjo į vidų. Tyliai pravirkau, vien pagalvodama kokius žodžius jis man ištarė.

Zayn's pozicija.

Įėjęs į vidų, nuėjau į virtuvę ir pasiėmęs alaus, grįžau pas draugus į svetainę. Trumpam sustojau tarpduryje, pamatęs Chris su Darlyn sėdinčius ant sofos. Susiraukiau, bet vis tiek su jais pasisveikinau. Atsisėdau ant fotelio, atsidarydamas alaus. Gurkštelėjau jo, žiūrėdamas į televizoriaus ekraną.

Tikriausiai per daug persistengiau taip pasakydamas Mirai, bet nesusivaldžiau, pyktis vis dar yra manyje. "Ką dar girdėjai?" ,- Šie Miros žodžiai kažkodėl įstrigo mano galvoje, ką jie turėjo reikšti? Ar jos kalbėjosi ne tik apie tai? Ne jau Mira mane išdavė su kuo nors kitu? Tuo met prižadu, kentės ne tik tas vaikinas, bet ir ji.

Po pusvalandžio į svetainę įžengė Mira, stebėjau kaip ji įkvėpė oro, trumpai pažiūrėdama, tada greitai nusuko akis, ieškodama kur atsisėsti, bet neradusi, pasiliko stovėti, susinėrusi rankas ties krūtine.

"Mira, sėsk čia" Ištariau žiūrėdamas į ją, patapšnodamas per fotelio atlošą.

Ji lėtai atsisuko į mane. "Man ir čia gerai" Menkai nusišypsodama atsakė ji.

Susiraukęs pažiūrėjau į ją, bet po to nusukau akis į televizoriaus ekraną, atsigerdamas alaus.

Mira's pozicija .

Įėjau į kambarį, sunkiai atsidusdama ir jausdama akis prisipildančias ašarų. Sušlapinau lūpas, pradėdama ieškoti krepšyje savo naktinių. Negaliu būti šalia Zayn, kai jis šitaip pasakė, dabar man tikrai aišku, kad jis su manim tik dėl Edward. Išgirdusi kaip kambario durys atsidaro, užmerkiau akis, tikėdamasi, kad tai ne Zayn.

"Mira" Zayn ramiu balso tonu ištarė.

Lėtai atsisukau į jį, nusišypsodama. "Kas?" Ištariau.

"Aš norėjau,-" Nutraukiau jį.

"Viskas gerai, Zayn" Linkteldama ištariau. Jaučiau kaip mano širdis pradeda vis labiau drebėti, atrodo lyg tuoj ji išskris iš krūtinės. "Dabar suprantu kai kurios dalykus geriau, tik nesuprantu vieno" Vos spėjau tiek ištarti, mano akys prisipildė ašarų. "Juk žinai, kad kada tik panorėsi galėsi pas save pasiimt Ed, bet aš nesuprantu kodėl tu,-" Sustojau vidury sakinio prisimindama jo senai ištartus man žodžius.

"Dar vienas suknistas kartas, ir aš tau tikrai prižadu, tavo gyvenimas pasikeis, sumauta kekše" Pagiežingai pasakė jis.

Jo žvilgsnis šaltas, sumaišytas su pykčiu ir pagieža. Tai mane labiausiai neramina. Bet ar jis man grasina? Kokia teisia jis turi man grasinti?

"Tu man niekas, kad galėtum grasinti, ir ką tu man padarysi? Nužudysi? Tai būtu nuostabu, nes nematyčiau tavo bjauraus snukio" Išspjoviau šios žodžius jam.

"Aš pasakiau, dar kartas ir tavo gyvenimą paversiu pragaru" Jis sušnabždėjo vos liesdamas savo lūpomis mano lūpas, taip, nusiųsdamas mano kūnui šiurpuliukus.

"Mira" Zayn ištraukė mane iš prisiminimo.

"Dabar žinau" Tyliai ištariau jam, nusivalydama, bėgančias ašaras skruostu. "Ko norėjai tą gavai, tu norėjai sužlugdyti mane, priversti, kad tave pamilčiau, kaip kvailė tikėčiau tavo kiekvienu žodžiu, kad laukčiau tavęs, o galų galiausiai smogi visa esama jėga, sužlugdei mano gyvenimą, tai juk ir buvo planas?" Drebančiu balsu pasakiau jam.

Sučiaupiau stipriai lūpas, pradėdama springti savo pačios ašaromis, bei stengdamasi įkvėpti oro, klupėdama ant žemės, kai Zayn kumštis susidūrė su mano skruostu.

"Dabar klausyk, darysi viską, ką liepsiu, jeigu šito taip nori?" Stipriai suiimdamas mano plaukus ir papešdamas juos sukuždėjo jis.

Lėtai linktelėjau, nuleisdama savo žvilgsnį žemyn, nesuprasdama, ką tokio pasakiau, kad supykdžiau šitaip jį. Vos jis išėjo pro kambario duris, drebančia ranka paliečiau nosį, po to pažvelgdama į savo pirštus ant kurių buvo kraujo.