Penkiasdešimt devinta dalis

4.4K 276 3
                                    

Vaikščiojau tamsiomis Bradford'o gatvėmis, vis galvodama apie tą laišką, apie visą praleistą laiką kartu su Zayn.. dabar visi pykčiai kurios mudu patyrėme, man sukelia šypsena. Tik dabar suprantu, kad nuo to prasidėjo mudviejų draugystė. Pasiilgau tų senų laikų, kai mudu pykdavomęs dėl visiškų niekų, kai jo vienas krustelėjimas mane erzindavo.

Stovėjau prie savo mašinos ieškodama raktelių, kurios įsimečiau kažkur į rankinę. Garsiai sudejavau, pakeldama akis į viršų, pamatydama rudas akis, ir šypseną, kuri kartais iš ties būna maloni.

"Viskas gerai, maže?" Paklausė manęs Zayn, numesdamas nuoruką ant asfalto, o tada užtrypė batu.

"Pamiršau kad ir tu čia lankaisi" Piktai jam atsakiau, vėl pradėdama ieškoti raktų.

"Na, sporto klubas priklauso mano šeimai" Nusijuokė Zayn, prieidamas visiškai prie manęs.

Jaučiau kaip mano kvėpavimas striginėjo jaučiant jo tokį artumą. Jo kvėpavimas atsimušo į mano kaktą, ir aš trumpam užmerkiau akis.

"Kur buvai pastarąją savaitę?" Paklausiau jo, kadangi visą savaitę jo nebuvo mokykloje.

"Turėjau svarbių reikalų" Ištarė jis atsitraukdamas.

Greitai apsisukau atgal, nusivalydama ašaras ir bandydama įžiūrėti kažką tamsoje, kur girdėjau kažkokį garsą. Pažvelgiau atgal į priekį ir pamačiau einant link manęs du vaikinus. Jaučiau kaip mano kvėpavinas pagreitėjo, kaip ir širdies plakimas. Pradėjau eiti atgal, bet tada greitai pajaučiau kažką kieto, apsisukusi, išvydau vaikiną, su nedideliu randu ant skruosto.

"Kur bėgi, gražuole?" Ištarė jis, sučiupdamas mane už rankų.

"Dan, mes turime tik jos atsikratyti" Piktas vaikino balsas pasiekė mano ausis. "Zayn privalo kentėti, dar labiau" Ištarė tas vaikinas, prieidamas prie manęs.

Jaučiau kaip pradedu visa drebėti, o netrukus pajaučiau stiprų smūgį iš kumščio į veidą. Suklupau priešais tą vaikiną, susiimdama už skruosto, bet netrukus pajaučiau dar vieną smūgį iš jo kelėno į veidą. Jaučiau perštint visą vieną veido pusę, o skausmas vis didėjo. Varčiausi ant žemės susiėmusi už veido, ir stengiausi galvoti tik apie geriausią.

"Gal švelniau? Ji mergina" Ištarė kažkur girdėtas man balsas, bet nepajėgiu jo dabar atsiminti.

"Nori atsirasti jos vietoje?" Jis sušnypšstė jam.

Vaikinas kelis kart trenkė iš kokos į mano šoną. Jaučiau po truputį skaumsui užliejant mano kūną.

"Prašau, nereikia" Tyliai ištariau, stipriau užmerkdama akis.

Zayn's pozicija.

Įėjau į namus su plačia šypsena ir gėlęs suspausdamas labiau savo rankose. Noriu nustebinti Mira, tik nežinau ar man pavyks, nes ji yra be galo pikta ant manęs pastaruoju metu.

"Kur Mira?" Sušnabždėjau tyliai įėjęs į svetainę, nenoriu kad Mira išgirstu, kad grįžau.

Safa parodė į viršų šyptelėdama, o aš jai linktelėjau galva, greitai užlipdamas į antrą aukštą. Pravėriau lėtai kambario duris, susiraukdamas, kai jos jame nepamačiau. Nuleidęs puokštę įėjau pilnai į kambarį, žvelgiau į vonios vidų pro pradarytas duris, bet ten jos taip pat nebuvo. Susiraukęs apsižvalgiau ir pamačiau laišką, ant grindų. Stipriai užmerkiau akis, tikėdamas, kad tai ne tas laiškas, apie kurį galvoju. Pakėlęs jį trumpai žvelgiau į jo vidų, garsiai nusikeikdamas. Ji jo negalėjo pamatyti. Bent jau nedabar.

"Davis, Safa!" Garsiai sušukau lipdamas laiptais žemyn.

Vos įėjau į svetainės vidų, jie abu išsigandę pažvelgė į mane.

"Ar ji šiandien paėmė laiškus?" Paklausiau greitai, jausdamas kaip mano širdis pradeda drebėti.

"Ji visada paima juos" Pasimetusi atsakė Safa.

"ŠŪDAS" Garsiai sušukau įsigrūsdamas laišką į džinsų kišenę.

"Kas atsitiko?" Atsistodamas paklausė Davis.

"Ji dingo, jos nėra kambary" Greitai jam ištariau, rinkdamas Thom numerį. "Žinot kur ji?" Paklausiau jų.

Jie abu papurtė galvas. Man nespėjus paspausti skambinti, mano telefonas pradėjo skambėti. Susiraukiau pamatęs nežinoma numerį, bet pakėliau, žinodamas, kad tai gali būti ji.

"Zayn, čia aš Thom, jie sumušo tą merginą, neįsivaizduoju ar ji gyva, Dan, ją primušo negyvai" Vaikino balsas drebėjo ir jis kalbėjo labai greitai.

"Kokią merginą?" Paklausiau jo, pasiimdanas raktelius ir eidamas link savo automobilio. "Tea?" Greitai pridūriau.

"Mira" Ištarė jis.

Jaučiau kaip mano akyse pradėjo kauptis ašaros, vien nuo jo pasakytu žodžių primušo negyvai. Jų taikinys turėjo būti Tea, nesuprantu kodėl jie pakeitė taip staigiai jį. Visi jų ženklai rodė tik į Tea..

"Kur ji?" Paklausiau jo, drebančiu balso tonu.

"Trečiame skersgatvyje, nuo centrinio parko" Vos tik jis tiek pasakė, pradėjau spausti link tos vietos.

Pravažiavęs parką, greitai sustojau, pamatęs merginą vos paeinančią. Greitai išlipau iš mašinos ir nubėgau prie jos, šaukdamas jos vardą. Ji lėtai pakėlė savo nuverktas akis į mane. Vos spėjau pribėgti, ji sukrito mano glėbyje. Pakėliau ją nuotakos stiliumi ir pasodinau į automobilį. Užvedęs variklį, pradėjau spausti namų link.

"Jie paliko tave gyvą" Atsisukęs į ją pasakiau.

Mira vos pramerkė akis, liūdnai nužvelgdama mane.

"Nes aš jiems pasakiau, kad tu miršti, Zayn" Tyliai sukuždėjo ji, o juos skruostu nusirito ašaros.

Zayn. Zayn Malik // z.m ✔️Where stories live. Discover now