Zayn. Zayn Malik // z.m ✔️

2 Sezonas. Aštuoniolikta dalis

Zayn's pozicija.

Nesuprantu kas yra Mirai. Žinau, kad tikriausiai kažką blogo jai pasakiau tą vakarą, nes ji nuo jo bijo manęs. Bet aš neprisimenu jo, visiškai. Kadangi, buvau apsirūkęs žolės, bei išgėręs, tai lyg ištrynė visą vakarą man. Atsidariau lauko duris, ir prisikūriau cigaretę, stovėdamas po balkonu. Įtraukiau dūmų į plaučius, užversdamas galvą.

"Mira, tu turi jam pasakyti" Tea piktas balsas pasiekė mano ausis.

"Tea ne, aš jam to nesakysiu" Išgirdau ganėtinai liūdną Miros balsą, balkone.

Atmerkiau akis žiūrėdamas į balkoną, ir susiraukdamas, nes jos aiškiai kalba apie mane. Įtraukiau vėl cigaretės dūmų, išpūsdamas juos lauk.

"Jis nežino, ir jis privalo sužinoti" Tea ištarė nepakeisdama savo balso tono.

Ar gali būti, kad aš sumušau Mira vakar? Ir todėl ji užsidėjusi ant veido tiek daug makiažo? Tai viską paaiškintu.

"Tea, aš nenoriu, kad jis su manim liktu vien dėl to, kad aš laukiuosi jo vaiko, negaliu jo tiesiog pririšti, ir kai jis man pasakė, kad nuo vakar privalėsiu daryti viską ką jis lieps, galų galiausiai jis man pasakys darytis abortą" Drebančiu balso tonu, viską greitai išsakė Mira. "O aš nežudysiu nekalto vaiko" Pridūrė Mira.

Jaučiau kaip mano kiekviena kūno dalelė nutirpo, kai išgirdau visą jos šį sakinį. Net pamiršau visą minutę kvėpuoti, nes sugebėjau tik galvoti, kad vėl tapsiu tėvu ir tikrai kažką padariau blogo Mirai. Veide sukilo šypsena, vos pagalvojau, kad gims maža mergytė, panaši į Mirą, su šviesiais plaukais, rudų akių, ir be galo miela. Visai tokia kaip manoji princesė.

Po ilgų apmąstymų, prisirošiau eiti atgal į kambarį su Mira, nes turiu dabar su ja pasikalbėti. Įėjau į vidų, kur iš karto sutikau Chris piktą veidą. Nusišypsojau jam, greitai užbėgdamas į antrą aukštą ir staigiai įeidamas į kambarį. Radau Mirą prie veidrodžio, ji greitai užsidengė dešinį skruosta ranka, vos pamatė mane.

"Ar mes turėsime vaiką?" Staigiai jos paklausiau, negalėdamas apsakyti, kaip mano vidus dabar šokinėja iš laimės.

"Ką?" Nustebusi paklausė ji.

"Aš girdėjau judviejų pokalbį balkone, tu sakei, kad mes turėsime vaiką" Paaiškinau jai, plačiai nusišypsodamas.

"Zayn, ką tu čia darai?" Drebančiu balsu paklausė ji, neatsakydama man.

"Atėjau pas tave" Lėtai ištariau dėdamas žingsnį link jos, bet ji dėjo žingsnį atgal.

"Man sakė, kad tu, buvai, išvažiavai, tu,-" Ji pradėjo greitai kažką man aiškinti, bet aš nutraukiau ją, nenuleisdamas akių nuo jos rankos ant skruosto.

"Kas nutiko?" Paklausiau jos, pirštu parodydamas į jos skruostą.

"Ai, čia" Ji lyg nustebusi paklausė. "Man kažkas įkrito į akį" Ji vaidino, kad krapšto kažką akyje.

"Patrauk ranką" Paprašiau jos ramiu balso tonu.

Mira neklausė manęs ir tiesiog papurtė galvą.

"Patrauk ranką" Piktai ištariau, prieidamas visiškai prie jos.

Ji greitai patraukė ranką, susigūždama, vos atsidūriau šalia jos. Ji pradėjo visa drebėti, o mano akis pasiekė ryški mėlynė ant jos skruosto, kurią vakar padariau aš. Norėjau paliesti tą vietą, bet ji atsitraukė.

"Prašau nieko nedaryk man, aš padarysiu kaip liepsi, padarysiu, bet ką, dingsiu iš tavo gyvenimo, galėsiu mirti, jei tu tik to norėsi, bet prašau, leisk šitam vaikui išvysti šį pasaulį, labai tavęs prašau, Za-pone" Ji greitai viską išdėstė ir jos skruostais vis ritosi ašaros, o pati drebėjo, dėl oro trūkumo. "Mes galime pasirašyti sutartį ar kažką, aš tau galiu sumokėti, kaip nors, aš,-" Nutraukiau ją.

"Ką?" Jaučiausi lyg apsvaigęs, nes visiškai nesupratau ką ji man ištarė per žodžius.

Ji pradėjo greičiau kvėpuoti, mačiau kaip jos akys pradeda blankėti, o aš akyse vis sunkiau įmačiau ją. Kai kažkas pradėjo pjaustytį mano kūno vidų, o smarkus skausmas užliejo visą kūną.

"Mi-r-r-a" Jaučiau kaip man darosi vis sunkiau ištarti žodžius, net jos vardą.

Sumirksėjau kelis kartus, manydamas, kad pradėsiu geriau matyti, bet tada kažkas manyje pradėjo kilti, parkritau ant kelių, išvemdamas visą skrandžio turinį ant grindų, per didelę miglą mačiau vien tik raudoną skystį, paliečiau pirmą smakrą, po to lūpas, o kai pradėjau jausti, kad kažkas kutena mano nosį, paliečiau ir ją, pamatydamas ant delnų be galę kraujo, parkritau ant žemės ant nugaros, pradėdamas springti savo pačio krauju. Tik užmerkęs akis supratau, kad į mane šovė.