Keturiasdešimt ketvirta dalis

6.5K 379 10
                                    

Sedėjau balkone, su pledu ir šiltu kakavos puodeliu rankuose. Stebėjau dangų, kuris po truputį niaukėsi, kas reiškia, kad greitai lis. Praėjo lygiai mėnuo, nuo tos dienos, kai buvau peršauta, kaip daktaras sakė "Tavo sveikata jau atsistatė, esi kovojanti mergina, ne bet kad išgyvena, tokius sužeidimus". Atsimenu jau daugiau dalykų, nei tada. Svarbiausia atsimenu nuostabius prisiminimus su Zayn, apie kurios jis man nepasakojo, kol buvau praradusi atmintį.

"Mira, Zayn jau grįžo" Ištarė Safa, įėjusi į balkoną.

"Gerai" Atsisukusi į ją pasakiau, ir lėtai atsistojau iš savo vietos.

Padėjusi pledą ant fotelio, su puodeliu, lėtais žingsniais ėjau merginai iš paskos. Nors ir esu pasveikusi, negaliu daryti staigių judesių, kadangi, taip liepė daktaras. Kai jau lipau laiptais žemyn, girdėjau jo juoką svetainėje. Įėjusi į svetainę sustojau tarpduryje, žvelgdama į juodaplaukio vaikino nugarą. Jis staigiai apsisukęs, nužvelgė mane, o tada greitai priėjęs, įsitraukė mane į savo glėbį. Buvau velniškai pasiilgusi, jo kvapo, prisilietimų, viso jo.

"Labas" Sušnabždėjo Zayn panardinęs savo veidą į mano kaklą. "Pasiilgau tavęs" Pasakė jis, pabučiuodamas mane.

"Aš tavęs taip pat pasiilgau" Nusišypsodama atsakiau.

Zayn paputė lūpas galvodamas, kažką įdėmiai, svetainėjė staigiai aptemo, o ir netrukus šviesiai subliksėjo, netrukus garsus griaustinis nugriaudėjo per visą namą. Aš greitai prisispaudžiau prie Zayn, apsikabindama jį.

"Bailiukė" Nusijuokdamas pasakė vaikinas, ir nusivilko striukę neatsitraukdamas nuo manęs.

"Išjunkit viską, kad neįtrenktu" Garsiai pasakiau visiems, šiek tiek atsitraukdama nuo Zayn.

Netrukus vėl subliksėjo, o po jo sekė griaustinis, tai privertė mane dar stipriau apsikabinti Zayn. Niekada nemėgau griaustinio, jie mane gązdina, labiau už bet ką, gyvenime.

"Ką nori nuveikti?" Paklausė Zayn manęs, žvelgdamas iš viršaus į mane.

"Nežinau" Atsakiau jam, atsitraukdama, bet Zayn, apglebė mane stipriau, prisispausdamas labiau prie savęs.

Jis pasilenkė ir suglaudė mūsų lūpas, jo liežuvis įslydo pro mano lūpas, sukeldamas virpesius pilve. Palinkęs link manęs, jis pagilino bučinį. Jo abi rankos nuslydo ant mano sėdmenų, nestipriai suspausdamas. Padariau tokį patį veiksmą, kai jis, nusijuokdama, bet sustingau, kai užčiupiau kvadratinį daiktą.

"Ei, prisiminkit jūs čia ne vieni" Papriekaištavo Safa, ir aš sutrikusį savo žvilgsnį nusukau link jos.

Tai negali būti tai apie ką aš galvoju. Sutrikusi žvelgiau į Zayn rudas akis, jo veide atsirado šypsena.

"Gerai, nes man jūsu reikia, kad jūs kai ką, paliūditumėt" Pasakė Zayn, trumpai žvelgdamas į tuo du. "Ištrauk tą dalyką, kurį ką tik, čiupinėjai" Ištarė Zayn žiurėdamas į mano akis.

Drebarnčiomis rankomis įkišau ranką į jo kelnių kišenę, ir ištraukiau mažą raudoną kvadratinę dėžutė. Tai negali būti tiesa. Lėtai atidariau dėžute ir pamačiau, nuostabų žiedą su mažu deimantuku. Užsidengiau burną delnu, ir jaučiau kaip mano akyse kaupiasi ašaros. Pakėliau akis į Zayn, kurio veide buvo plati šypsena.

"Mira, mieloji, ar būsi mano amžinai?" Zayn paklausė paiimdamas žiedą iš diežutės.

Energingai palinkčiojau galva, ištiesdama ranką, link jo. Jis užmovė žiedą ant mano piršto. Vos jis tai padarė, aš stipriai priglaudžiau savo lūpas prie jo. Atsitraukusi stipriai jį apsikabinau, vis dar netikėdama, tuo ką jis, ką tik man ištarė.

"Myliu tave, Mira, labai, labai" Ištarė Zayn, dar kartą pabučiuodamas mane.

"Aš tave taip pat myliu, Zayn" Atsakiau jam.

Kelias sekundes stovėjau, ir tik sugebėjau, žiūrėjo į Zayn akis, kurios tiesiog žibėjo. Negaliu, patikėti, kad jis man pasipiršo. Zayn. Zayn Malik man pasakė tokius žodžius, apie kurios net pačiame geriausiame sapne, neesu sapnavusi. Žvelgiau į savo rankas, kurios be perstojo drebėjo. Ištiesiau pirštus, žvelgdama į žiedą ant savo rankos.

Zayn. Zayn Malik // z.m ✔️Where stories live. Discover now