Tave Sutikus...

3.

Tvarkiausi drabužius kai atsilapojo durys.

-O Dieve, sveika mano kambarioke! - tarpduri išniro aukšta blondinė su verianciom mėlynom akim. Ji buvo stulbinamo grožio.

-Ko čia vepsai išsižiojus? - nusijuokė ji - stok, apsikabinsim, aš Veronika. O tu?

-Amm, aš Geila. - buvau priblokšta tokiu atviru jausmų demonstravimu.

-Koks gražus vardas. Kad man toks - nusišypsojo.

Nežinau kodėl bet užuodžiau alkoholio kvapą. Ji gėrė važiuodama į universitetą??

-Žinau ką galvoji, kad smirdziu alkoholiu, ta pati sakė mano tėvai kai mane čia vežė. Aplamai jie apstulbę kad aš patekau į univera, jie sakė mano vieta tik izoliatoriuj - nusikvatojo užvertus galva.
O šita mergina velnio nesta ir pamesta pamaniau.

-Tu geri? - paklausė - nes aš atsiveziau butelį vyno, atšvęsti visa šita šūdą kad mus priėmė ir parm param.

-Nieko prieš. - atsakiau nors dabar tai išgirdusi mano mama išvirstų iš kojų.

Kai visus daiktus išsikrovėm ir susidėjom į savo vietas, kambarys iškart patapo jaukesniu. Visa laiką kol tvarkėmes Vero juokino savo pasakojimais. Ko tik ne prisiklausiau. Bet ji man patinka. Net gi labai. Jaučiu busim geros draugės. Susėdę ant žemės gurkšnojom vyną, buvau paskendusi ramybej kai Vero uždavė klausimą.
-Turi vaikiną - pamerke akį.

-Ne, o tu? - paklausiau.

-Daug, paskutinis buvo didžiausias kvailys iš visų. Jis galvojo kartu važiuot į univera, tada po jo apsigyventi kartu ir kurti šeimą. Jis buvo iki ausų mane įsimylėjas - pavarte akimis Vero.

-Bet aš labai greit sudaužiau jo svajones kai pasakiau kad as lesbiete - nusikvatojo - iš tikro tai ne, bet kitaip negalėjau jo atsikratyti.

Seniai taip juokiausi kad net ašaros iš akių byrėjo. Dieve kokia ji juokinga.
-Čia žinau kad laukia daug karštu berniukų, ir tu viena susirasi, nebijok- nusišypsojo.

-Aš labiau norėčiau susikoncentruoti į mokslus- atsakiau.

-Pffff, bus visko, ir mokslų ir bernu, ir vakarėlių - pakėlė taure - už tai mano kambarioke.

Susidaužiau su ja taurėmis nors su kai kuriais jos išsireiškimais visiškai nesutikau. Kaip kad vakarėliai ir vaikinai, nesakau kad esu kažkokia nuoboda, pilka pelytė, bet daugybė metų gyvenant su griežtais tėvais padarė savo.
Kiekvieną savo žingsnį pagalvoju šimtą kartų, mintyse savęs klausdama kaip reaguotų mama ar tėtis. Ar jie tam pritartų? Ar jie pyktų?
Žinoma kad taip ir būtų, per visą savo paauglės gyvenimą dalyvavau viename vakarėlyje kuriame buvau tik iki vidurnakčio nes mama sakė kad kokybiškas miegas ir poilsis labai daug įtakoja geram mokinimuisi...
Dabar, kaip pagalvoju kad esu toli nuo jų, ir sprendimus galėsiu priimt niekeno neįtakojama...
Vaikinai ir vakarėliai neskamba kaip baisiausias nusikaltimas ar uždraustas vaisius.
Nesakau kad į juos eisiu ar iškart pulsiu vaikinam ant kaklo, bet vien ta mintis kad galiu taip padaryti ir tėvai nesužinos mane jaudino...
Vis dėl to jaučiu kad manyje yra ta baikšti tėvų užguita Geila kuri vis tiek daris taip, kaip jie ir liepė. Nesvarbu kiek kilometrų mus skirs.