Tave Sutikus...

30.

Nusileidusi laiptais patraukiau į virtuvę.
Ten radau Džeika atsiremusi į stalą, jis buvo paniręs į telefoną.
-Aš noriu pakalbėt su tavim - tariau jam.
-Dar neuzteko pokalbio su mano tėvu? - jis pakeles galva pažiūrėjo į mane - galvoji esi sventuole kuri išspręs visas pasaulio problemas?
Buvau sutrikus žinodama kad jis nugirdo mano ir jo tėvo pokalbį.
-Kalbėk ką nori, aš neišeisiu tol kol mes nepasikalbesim - buvau užsispyrusi.
-Gerai, pakalbam, - buvau nustebinta, galvojau kad jis spyriosis, bet mano džiaugsmą greit numušė jo paskui ištarti žodžiai - apie tai kad mum geriau viską baigti, nors mes net nieko nepradėjom? Kad geriau tu keliautum namo? Juk iš pradžių labai norėjai, sakej esi pavargus, tai kodėl kaip dabar aš taves prašau išeit tu neišeini?
Galvojau kad manęs nepaveiks jokie jo ištarti žodžiai, bet jaučiau kaip per mano pastatyta siena braunasi skausmas.
-Manes neiskaudinsi - bandžiau apsimest stipri - sakyk ką nori.
-Mhmm.. - jis nutese ir patraukė link spintelės, atsidaręs ja išsiėmė viskio butelį ir stiklinę.
Papurtė butelį taip klausdamas ar aš gersiu. Papurciau galva.
Isipyles pilna stikline atsisėdo prie stalo ir pažvelgė į mane.
-Kodėl tu nuo manęs neatlimpi?
Paklausė išgėręs dideli gurkšnį.
Nesileisk jo skaudinama. Balselis galvoje rėkė.
Bet jaučiau kaip stiprumo siena aplink mane byra.
-Kodėl tau nesusiradus vaikino kuris keltų mažiau rūpesčių? - pirštu vedžiojo stiklinės briaunas - nes, mažute patikėk manim, su manim tau bus pragaras, kuris tave sunaikins.
-Aš nebijau.. - sušnabždėjau.
Jis nusijuokė žemu balsu
-Ak nebijai, - uzsiverte dar didesnį gurkšnį viskio - aš vienas eisiu per savo pragarą, ir ne dėl to kad tu man rūpi ar kažkas panašaus.
Jaučiau kaip skausmas palietė mano širdį, daugiau neiskesiu jo žodžių.
-Galiu pasakyt tik tiek kad aš melavau nuo pat pradžių, tu man nerūpi.. Nei kiek.
Balsas liepė man nekreipti dėmesio į tai ką jis šneka, bet aš nebegalėjau.
-Zinai, ne tu vienas eisi savo pragaro keliu, - jaučiau kaip bėga ašara - aš eisiu savo pragaru.. Kuri sukūriai Tu, nuo pačios pirmos dienos kai tave sutikau.
Kiekviena diena man bus pragaras matant tave.
Apsisukau ir išėjau pro duris.
Jau buvau nuėjus toli, kai kančia ir skausmas paėmė viršų.
Sukniubau ant žemės ir pakėlusi galva į tamsų žvaigždėtą dangų surikau iš sielos gelmių.

Kurdama šią trumpa dalį klausiau dainos kuri puikiai tinka siai daliai.
BANKS-Waiting game.