Tave Sutikus...

18

Sėdžiu sustingus ligoninės priėmimo skyriuj, išbėgau tik su pižama kuri yra labai plona, bet labai maloni seselė atnešė pleda.
Sėdžiu apsigobusi juo ir nieko nematydama žiūriu į vieną tašką.
Visi garsai esantys aplink mane girdisi taip tarsi būčiau po vandeniu.
Ištikta šoko nesusigaudau kad prieš mane stovi seselė ir kažko klausia.
Pakėlus galva pažiūriu į malonaus veido moterį
-Jums viskas gerai? - klausia susirūpinusi.
Letai linkteliu galva.
-Gal atnesti vandens stiklinę?
Papurtau galva. Nieko nenoriu.
Tik pamatyt Zeda ir įsitikinti kad jam viskas gerai.
Staiga atsidaro palatos durys ir tarp durį pasirodo Zedas.
Kaip mat pašokau iš kėdės, numesdama pleda.
Zedo veidas buvo nusėtas kraujosruvom, viena akis uztinus taip kad buvo tik mažas plyselis matyti.
-Zedai... Aš labai atsiprašau - sušnabždėjau.
-Viskas gerai Geila - jis vengė mano žvilgsnio - tu nekalta.
-Aš kalta. Čia viskas per mane - priėjau arčiau jo norėjau jį paliesti ranka bet nedrįsau.
Stovėjau kaip kokia kvailė ir nežinojau ką dar pasakyt be atsiprašymo.
-Aš pavargau Geila, einu namo - pažiūrėjo viena sveika akim į mane - keliauk ir tu.
-Aš tave palydėsiu.
-Nereikia.
-Aš tave palydėsiu - nenusileidau.
-Aš noriu likt vienas - riktelėjo Zedas.
Susirūpinusi registratorė pakėlė galvą nuo savo užrašų ir pažiūrėjo į mus.
Netikėtai apšaukta žengiau žingsnį atgal.
-Velnias.. Atsiprašau Geila nenorėjau - priejas palietė mano ranką - man buvo sunki diena, todėl norėčiau keliaut namo.
Letai linktelėjau galva ir sušnabždėjau
-Labai atsiprašau...
-Viskas gerai - atsakė ir patraukė link išėjimo.
Likusi viena sudribau į tą pačią kėde kurioje sėdėjau ir laukiau Zedo. Po kojom mėtėsi susuktas pledas.
Pakėlusi pradėjau lankstyti, bet ne pabaigus darbo vaizdas susiliejo nuo ašarų.

                     .........

Išėjus iš ligoninės į kiemą mane pasitiko žvarbus oras.
Buvo labai šalta, apglebus save rankomis patraukiau link namų pusės kaip išgirdau skubius žingsnius link savęs.
-Geila! - Vero balsas perskrodė nakties tyla - palauk.
Sustojus atsisukau link jos pusės.
Vero pribegus griebė mane į savo glėbį ir guosdama tylde.
Prasiveržė ilgai tramdyta rauda.
Verkiau isikniaubus draugej į petį o ji man glostė plaukus ir ramino.
Negirdėjau kaip privažiavo masina todėl Vero siektiek atitraukė mane nuo savęs ir pasakė
-Lipam į mašiną, Nojus mus parves namo.
Visa kelią žiūrėjau pro mašinos langą nemastydama ir nematydama skriejančių vaizdų.

                      .......

Gulėjau lovoj su arbatos puodeliu kuri padarė Vero.
Ji sėdėjo šalia manęs ir raminamai glostė ranka.
Siektiek apsiraminus nusprendžiau kad noriu viską žinoti kas įvyko.
-Papasakok man viską - paprašiau drauges.
Ji atidžiai pažiūrėjo į mane
-Tikrai nori žinot?
Linktelėjau galva ir gurkstelejau arbatos.
-Mes su Nojum buvom pas jo draugą trumpam užėję nes norėjom siektiek žolės nusipirkti vakarui - drauge kaltai pažiūrėjo į mane - ten sėdėjo keli vaikinai kelios merginos. Nežinau ten buvo panašu į mini vakarėlį ar kažką, bet tarp vaikinų pamačiau Zeda, jis šnekėjo su draugu ir gėrė alų, - Vero trumpam nutilo - aš laukiau kol Nojus susitars dėl žolės ir prisėdau ant sofos. Nežinau iš kur Džeikas sužinojo kad Zedas bus tam susibūrime, bet staiga atsilapojo lauko durys ir įsiveržė Džeikas. Apsidaires po kambarį pamatė Zeda ir puolė prie jo - ji pažiūrėjo į mane - dar spėjau išgirsti kaip Džeikas užrekė kad Geila mano, bet daugiau nieko negirdėjau nes Nojus griebė mane ir patraukė toliau nuo muštyniu.
Buvau sutrikus, nežinojau ką sakyti todėl Vero tęsė:
-Kažkas juos išskyrė, ir vienas iš vaikinų buvusių name iškvietė greitąją. Name buvo toks sujudimas kad nemačiau kur dingo Džeikas. Tada paskambinau tau...
Drauge baigė pasakojimą.
Sėdėjau sustingusi, galvoje sukosi begalės minčių.
-Kaip Zedas? - paklausė drauge
-Jį išleido iš ligoninės - tyliai atsakiau - visas veidas sudaužytas, išleido gydytis namuose.
Drauge atsiduso.
-Kas vyksta tarp tavęs ir Džeiko?
-Aš pati nežinau kas vyksta....
Papasakojus visa istorija kaip viskas vyko Vero palingavo galva ir tarė
-Man atrodo jis tave įsimylėjas, bet pats dar to nesuvokia... - Vero uzsikiso plaukų sruoga už ausies - o tu jam kažką jauti?
-Aš tiek jam daug visko jaučiu kad pati nežinau kurie jausmai tikri o kurie ne - nusijuokiau piktai - aš jo nekenčiu, bet kartu jis ir domina mane, aš jo noriu ir... Ir - nutilau uzdusus - nežinau....!
-Man atrodo tas pats vyksta ir su juo, - pasakė ji - jums reikia pasikalbėti ir viską išsiaiškinti.
Kalbėjom ilgai, jaučiau kaip po dienos patirtų įvykių mane ima nuovargis.
Užmigau su šalia sėdinčią Veronika kuri raminamai glostė man nugara.