Tave Sutikus...

5.

Atėjau į kambarį susirinkti knygų kurių prireiks paskaitoms. Vero jau nebuvo, arba prasilenkem arba ji jau išėjo. Net nepaklausiau kokia pirma paskaita. Visa sumišus priėjau prie veidrodžio, blakstienas persibraukiau tušu, ir lūpas vazelinu. Susidėjau knygas į kuprinę ir  išėjau į pirmą paskaita. Išėjus į kiemą pasitiko gražus šiltas oras, saulutė šildė kaitriai nors jau buvo ruduo. Nuėjau į pirmą pastatą, ten kaip rašė tvarkaraštį bus anglų literatūros kabinetas. Priėjus kabineta radau atidarytas duris, nedrąsiai įėjau ir ten  radau jau kelis sėdinčius studentus, apsidairius patraukiau prie antro suolo iš viršaus. Atsisėdus išsitraukiau knygas ir telefona jaučiausi keistai sėdėdama viena todėl našiau kol pastebėjau mamos žinute, ji klausia kaip sekasi. Atrasiau kad viskas gerai ir išjungusi padėjau telefoną į šalį.

-Labas, čia neužimta?

Pakeliau galva ir pamačiau išvaizdu vaikina rudais plaukais, šviesiomis akimis.
-Laba, ne. - nusišypsojau.

-Aš Kitas - ištiesė ranką.

-Geila - atsakiau.

-Labai gražus vardas, kaip ir jo savininkė- pamerke akį.

Jaučiau kaip nuraudau.
-Ačiū.

-Ir kaip pirma diena universitete? - paklausė Kitas.

-Dar per anksti kad atsakyčiau sąžiningai - atsakiau ir nusišypsojau.

-Man tai sėkminga diena - nusijuokė - todėl kad sutikau tave.

Jis su manim flirtuoja? Rimtai?
Nespėjau atsakyti kaip atėjo profesorė.

-Visus sveikinu su tokiu dideliu žingsniu, jus jau universitete, viena koja į suaugusiųjų pasaulį, sėkmės paskaitose - profesorė visus linksmai nužvelgė.

Paskaita jau buvo įpusėjus kai atsidarė durys. Ir pasirodė Jis. Tas pats kuris užtiko mane duše. Tik dabar su balta maikute juodais džinsais ir aptrinta juoda kuprine.

-Labas rytas ponuli Džeikai, kaip visada vėluojam - nužvelgė profesorė vaikina.

-Kadangi pirma diena aš būsiu atlaidi tau, ir praleisiu pro akis tavo tokį pavėlavima, greičiau eik susirask kur atsisėsti.

Džeikas patraukė prie paskutinio suolo, praeidamas pro mane metė žvilgsnį į mane ir susiraukė. Staigiai nuleidau galva. Visa paskaita jaučiau kaip jo žvilgsnis grezia mano nugara. Pasibaigus paskaitai atsistojau dėtis knygų į savo kuprine kaip pajutau smūgį į petį. Nesuklupau suolo dėka. Atsisukus pažiūrėti kas tai buvo pamačiau Džeika. Jis piktai šypsojosi, dar kiek pastovejas išėjo. Nesupratau kodėl jis taip pasielgė, bet jaučiausi įskaudinta.
Greitai čiupau savo kuprine ir nubėgau paskui jį.
Nors gal kažkam ir atrodau lengvai stumdoma, tokia nebūsiu.

-Ej!?

Surikau ant viso kolidoriaus pamačiusi vaikino nugara tolstančia už kampo. Tik jis nekreipė į mane jokio dėmesio ir žingsniavo toliau.
Leidausi į kojas paskui jį. Pagaliau šiaip ne taip prisivijau

-Tu pats didžiausias šunsnukis šiandien mano sutiktas! - surikau ir sustojau - nežinau kuo aš tau nepatikau, bet stumdyt savęs neleisiu!

Juodaplaukis staigiai sustojo ir lėtai atsisuko į mane. Jo veide žaidė plati šypsena.

-Oj, atsiprašau, tikriausiai paslydo koja ir netyčia atsitrenkiau į tave.

Puikiai supratau kad jis iš manęs šaiposi, papurčiau galva ir jau gręžiausi eiti kai jis tarė:

-Gal jei nesimaišysi mano kelyje išvengsime skaudžių pasekmių.

Žiojausi atsikirsti bet jis jau tolo nuo manęs kolidoriumi įsimaišes studentų makalyneje.
Mano venomis tekėjo pyktis, adrenalinas ir baimė.
Nesupratau kodėl jis mano atžvilgiu toks bjaurus, bet sau pasižadėjau vengti jo visais įmanomais būdais.