Tave Sutikus...

27.

Po visko apsirengus Džeikas paklausė manęs:
-Nori kad parvesciau namo?
-Ne, noriu pabūt ir pasilinksminti - papurciau galva.
-Tuomet liksiu ir aš.
Nustebusi kad manęs nepalieka vienos kaip visad, tik truktelejau pečiais.
-Gerai.
Nusileidę į apačią patraukėm į svetainę atsisėsti.
Jaučiau kelių merginų žvilgsnius ibestus piktai į mane.
Jos tikriausiai pavydėjo Džeiko.
Mintyse nusišypsojau sau.
-Džeikai?
-Hmh?
-Aš noriu kažko išgerti.
-Tau ir taip gana - susiraukęs pažiūrėjo.
-Puiku, atsinešiu pati.
Jau keliausi nuo sofos kai jo stiprios rankos truktelėjo mane atgal ant sofos.
-Aš atnešiu.
Pakilęs nuėjo link virtuvės. Apsidairius pamačiau Veronika ir Noju susiglaudusius prie sienos.
Nojus kažką snabzdejo jai į ausį, Vero nuraudo.
Uzsimaniusi į tuoleta pakilau eiti jo ieškoti.
Maniau kad spėsiu kol Džeikas atneš mums gėrimus, todėl apsidairiusi patraukiau link durų esančių šalia virtuvės.
Besigrusdama per minia šokančių kūnu, pagaliau pasiekiau duris.
Norėdama pamatyti Džeika permečiau akimis virtuve kuri buvo šalimais.
Susiradusi ji akimis sustingau.
Šalia jo buvo Rebeka, kuri šypsojosi jam ir kažką sakė.
Mačiau kad Džeikas nekreipdamas į ją dėmesio pila gėrimą į stiklines. Net matydama savo akimis kad jis ją ignoruoja vistiek sugebėjau iš pykčio ir pavydo visa suvirpėti.
Net nepajaučiau kaip mano kojos pradėjo mane nesti prie tos kalės Rebekos.
Priėjusi prie jų atsistojau šalia Džeiko ir uždėjau jam ant peties savo ranką.
Jis atsisukęs man nusišypsojo ir tyliai kad tik aš girdeciau ištarė:
-Aš ją ignoruoju, bet ji nuo manęs neatstoja.
Aš apejau ji ir atsistojau prieš ją.
-Ko nori Rebeka?
-Tikrai ne su tavim šnekėt - pavarte akim
-Tada su kuo nori šnekėti? - paklausiau nekaltai.
-Su vaikinu kurio tu neverta.
-Kalbi apie Džeika?
-Koks tavo reikalas? - paklausė susidejusi rankas ant krūtines - atsiknisk tu nuo jo pagaliau. O ar žinojai kad jis pries kelias dienas mane dulkino?
Apsilaizius lūpas pažiūrėjo į Džeika stovintį už manęs.
-Beka atsiknisk - Džeikas pažiūrėjo į ją piktai.
Ji nekreipdama dėmesio pažiūrėjo į mane.
-Žinai, buvo gera ji jausti savyje.
Jaučiau kaip kyla mano ranka ir vože jai tiesiai į veida.
Žmonės buvę virtuvėje nutilo ir žiūrėjo kas bus toliau.
Rebeka susiemus už veido pažiūrėjo į mane
-Tu kale!
Ji šoko ant manęs įsikibus į mano palaukus.
Nenusileisdama suleidau savo nagus jai į rankas ir pargriovus trenkiau tiesiai į veida.
Ji pasivarte ant šono ir laisva koja spyrė į mane bet aš isvengus smūgio pasilenkiau į šoną.
Norėjau griebt ja už plaukų kai pajutau ant savo kūno rankas.
Mane pakėlė Džeikas.
-Gana mažyte, nusiramink - jis užstojo mane nuo Rebekos - ji suprato.
-Prašau pasitrauk, ir leisk tai kalej parodyt jai jos vietą.
-Kas čia darosi?!
Išgirdau Veronikos balsą šalia Džeiko.
Rebeka atsistojus stovėjo susiemus už nosies
-Ta kale mane užpuolė!
Ji galvojo kad Veronika bus jos pusėje, bet smarkiai apsiriko nes Vero atsisuko į ją piktai
-Kas čia kale?
Rebeka pirštu dūrė į mano pusę.
Vero uzsimojus ranka trenkė jai per veidą.
-Mano draugės nevadinsi kale!
Iš kažkur atsiradęs Nojus griebė Veronika ir istyse iš virtuvės kol ji dar kartą pasiutus neužsipuolė Rebekos.
Ta stovėjo vis dar susiemus už veido
-Apraminkit tas nevisprotes!
Niekas į ją nekreipė dėmesio, todėl toji pažeminta išbėgo iš vakarėlio.
Aš iš pykčio visa tirtejau.
-Kažkas manęs pavydi - nustebęs Džeikas pažiūrėjo į mane.
Aš nieko neatsakiau.
-Viskas, gana, siam vakarui užteks pupa, vežu tave namo - paėmė mane už rankos - įrodei kad aš tavo visiems esantiems žmonėms šiame vakarėlyje. Ir tas man patiko.