Tave Sutikus...

43

-Negalvok kad mane isgazdins policija - nusijuokė piktai Džeikas - tegul važiuoja kas tik nori.
-Tave gali suimt už muštynes - Vero nenusileido jam.
-Už muštynes?? Kad aš gyniau mergina nuo iškrypėlio?! - jis piktai uzstauge.
-Džeikai, nusiramink - liepiau jam, nors jis nekreipė dėmesio į mano žodžius.
-Niekur aš neisiu! - jis piktai pažiūrėjo į Vero - Geila, einam - jis griebė mane už rankos ir pradėjo tystis atgal prie staliuko.
-Nusiramink Džeikai - Nojus eidamas iš paskos su Vero bandė kalbinti Džeika, bet jis įsiutęs toliau ėjo nekreipdamas į nieką dėmesio.
-Ką pats būtum daręs jei taip būtu pasielge su Veronika?! - jis staiga sustojo ir piktai atsigręžė į Noju.
Jis nepasimetė o ramiai atsakė:
-Ta pati ką ir tu.
-Gerai vaikinai! Nusiraminkit! Aš sveika gyva! - trukus kantrybiai uzrekiau - jei tuoj jau pat neapsiraminsit aš su Vero keliausim namo!
Drauge pritardama linktelėjo ryžtingai galva.
Ačiū dievui jie apsiramino ir paklusniai ėjo link staliuko.
Mums atėjus prie laiptų pamatėme kaip į pastatą įžengė policija.
Džeikas atsigręžė į mane ir tarė:
-Lipkit į viršų ir bukit ten, aš viską sutvarkysiu.
Nojus pabučiavo Vero į kaktą ir irgi įsakė lipt į viršų.
Abu patraukė link policijos, o mums neliko nieko kito kaip klausyti jų ir lipti į viršų prie staliuko kurio sėdėjom anksčiau.
Mums užlipus Vero čiupo mane už rankos ir atgreze į save
-Tau tikrai viskas gerai? - ji susirūpinusi nužvelgė mano veidą.
-Viskas gerai, tikrai - atsakiau ramindama ja.
Mes atsisėdom prie staliuko ir isgerem likusius kokteilius belaukdamos vaikinų.
Nepraėjus pusvalandžiui pamatėm kaip užlipo Nojus o iš paskos Džeikas.
Lyg nieko nebūtų buvę jie juokėsi ir kumsciavo vienas kitą.
Nusiraminus atsipalaidavau ir sudribau patogiau į kėdę.
Džeikas priėjęs stipriai apkabino mane ir isisiurbe į kaklą
-Ar aš tau nesakiau persirenkt mažyte - jis sumurmejo - Aš būčiau užmuses ta gaišena.
-Pamirsk Džeikai, viskas gerai - paglosciau jo plaukus - ką jūs sakėt policijai?
-Nesirupink mažute ir atsipalaiduok, viskas sutvarkyta, mėgaukis vakaru.
Pažvelgus į draugus nusiraminau galutinai, jie buvo ramus, gėrė kokteilius ir susiglaude burkavo.
Nors ši vakarą netrūko nuotykių ir šiokių tokių bėdų, jaučiausi patenkinta visu vakaru, ir tai ką buvo suruoses Džeikas.
Visa laiką, nuo pirmos pažinties dienos, mačiau jį pikta, atšiauru, ir nedraugiška.
Šis vakaras, lyg iš pasakų knygos, pamačiau Džeika visai kitokį.
Ir nuo šiol tikiu kad jis gali būti toks, koks buvo visa vakara.
Geras, rūpestingas ir mylimas.
Pradėjau tikėti mūsų santykiais ir tai kas laukia toliau.
Tikiuosi mano viltys nesudus į šipulius kaip visada, kai man jau rodosi kad viskas yra gerai.
Vakarui artėjant į pabaigą, o rytuj skubant pasirodyt, visi nusprendėme kad laikas judėti link namų.
Klubo valandos jau irgi buvo pasibaige todėl, visi atsistoję apsirengeme ir patraukėme link išėjimo.
Išėjus į kiemą, dangaus horizonte tolumoje matėsi brekstanti aušra.
Nojus paspaude ranka Dzeikui, o mes su Vero apsikabinome.
-Buvo nuostabu - Vero pabučiavo mane į žandą - susimatysim namie, Nojus dabar vežasi mane į savo namus - ji sukikeno.
-Man taip pat buvo gera, - atsakiau jai.
Jiems išvažiavus, Džeikas priėjo arčiau ir mane uzsikeles ant savęs apsuko ratu.
-Zinai kas dabar laukia? - jis šelmiškai pažiūrėjo į mane.
-Nežinau - atsakiau apsimesdama kvailute.
-Važiuosim pas mane - jis įkando man į kaklą.
Pilvo apačioje man iškart susitvenke karštis, aš jo norėjau.
-Gerai, sutinku - pasakiau uzkimus nuo geismo balsu.
-Patikėk manim, jei tu ir nesutiktum, aš tave su jėga issivesciau mazule - jis suspaudė mano rankas, taip priversdamas sucypti - ir nusivezes namo, priversiu dar ne taip cypauti.
O Dievai!!!!!