Tave Sutikus...

7.

Su taxsi atvykom į vieną iš kelių didelių namų šioje gatvėje. Čia tikrai gyvena turtuoliai, matėsi iš viso rajono su milžiniškais namais. Masina sustojo prie didelio namo su aukšta tvora už kurios stoviniavo būrelis vaikinų ir merginų.
Vero sumokėjo ir atidarė dureles.

-Lipk princese, einam pašėlti.

Išlipus persmelkė vėsus oras, reikėjo pasiimti bent švarkelį, visgi jau ruduo.
Veronika pasuko link įėjimo į namą, vaikinai kurie stovėjo kieme ja nužvelgė gašliais žvilgsniais, vienas iš jų susvilpe.

-Aha, pasvajokit ir praeis, man dabar reikia ne vaikinų o išgert - Vero čiupo mano ranką ir nusityse į namo vidų.

Čia buvo prisigrude daug žmonių, grojo tranki muzika, buvo daug dūmų, nežinau ar cigarečių ar žolės.
Vero patraukė tiesiai į virtuvę ir kartu mane nusitempė.

-Žmonės, duokit išgert mum - uzreke drauge.
Stebėjausi iš kur pas ją tiek drąsos, juk ji taip pat kaip ir aš nieko iš čia nepažinojo... Nebent aš klystu.
Kažkoks vaikinas kuris pilste alų is statinės padave mums po stiklinę. Aš neketinau gert todėl pastačiau savąją ant stalo.

-Ką čia darai? - nustebo Vero- mergaite tau reikia atsipalaiduot - pagriebė stikline ir igrudo man į rankas - išgerk nieko blogo nenutiks, aš tave prižiūrėsiu.

-Na gerai, bet ne daug - gurkstelejau kartaus gėrimo.

Susiraukiau nuo nepažįstamo skonio... Per visą savo gyvenimą esu išgėrusi tik kelias taures vyno per vakarienę su tėvais.
Čia man buvo nepažįstamas skonis.

-Einam, susirasim kur atsisėsti - Veronika  patraukė į svetainę - o gal net pašokti.

Tikrai nesiruošiau staipytis prieš šitą minia girtu paauglių.
Atsisedom ant sofos, ir gurkšnojom kaip pasirodo alų. Ne ilgai trukus prie Vero priėjo kažkoks vaikinas ir pradėjo ją kalbinti. Aš dairiausi aplink ir bandžiau susirasti nors vieną pazystama veidą, bet nieko nemačiau. Staiga Vero čiupo mane už rankos.

-Klausyk, mes einam biški pašokti, nieko prieš jei čia aš tave trumpam paliksiu- drauges akys žibėjo nuo išgerto alaus.
Pavydėjau jai kad ji taip greitai susiranda kompanijos be manęs, o aš čia sėdžiu kaip balta varna. Bet tik atsakiau:

-Eik, tik žiūrėk nepalik manęs vienos per ilgai.

-Aš taip negalėčiau - ji atsakė ir pamerkė man akį.

Mačiau kaip laiminga šoko su vaikinu kurio net vardo nežinau. Net nepastebejau kaip išgėriau savo alų ir jau tiesiau ranka padėti stikline ant stalo kai išgirdau balsą.

-Sveika, norėtum dar?

Atsisukus pamačiau vaikina ilgais plaukais su tatto ant veido, apsirengęs visas juodais drabužiais, jis atrodė grėsmingai bet man šypsojosi ir neatrodė kad nori padaryti kažką nedoro.

-Ne, ačiū, manau man gana - nusišypsojau ir pasislinkau padarydama jam vietos ant sofos - aš greit pasigeriu.

- Kaip pasakysi, nors aš neketinau tavęs nugirdyti - nusijuokė - aš Zedas.

-Geila - atsakiau ir ištiesiau ranka.

-Aš tavęs dar nematęs, tu naujokė pirmakursė taip? - pakreipė galva.

-Taip, pirma savaite kaip aš universitete.

-Ir kaip?

-Man visai patinka, čia geri profesoriai, įdomios paskaitos. O tu kelintokas? - paklausiau.

-Treciakursis - nusišypsojo.

-Oho.

-Pastebėjau kaip į tave žiūri vienas vaikinas - jis galva parodė į kitą kambario galą - tu jį pažįsti?