Tave Sutikus...

10.

Prabudau išpila prakaito. Sapnavau Džeika. Mes mylėjomes...
Kodėl po to ką jis man padarė aš jį sapnuoju? Ir dar tokį sapna??
Atsikėlusi radau vakarykščius rūbus numestus ant žemės, po velnių tarp jų mėtėsi Zedo striukė. Vakar pamiršau atiduoti, pakėlus ja gražiai sulanksčiau ir padėjau ant stalo. Vero dar miegojo, tad tyliai apsirengiau ir išėjau iki artimiausios kavinukės. Man labai reikėjo kavos.
Oras buvo blogas, truputį lijo tad paspartinau žingsnį.
Priėjus kavinuke pamačiau kad žmonių beveik nėra todėl apsidžiaugus smukau į vidų.
Užsisakiau juodos kavos ir šokoladinį pyraga. Begurksnodama kava paskambinau mamai. Truputį pasnekejom, papasakojau kaip praėjo pirma savaite. Savaime aišku ne pasakojau kas nutiko vakar, ji sužinojus tuoj pat mane susigrąžintu namo.
Sėdėjau ir dairiausi aplink kai mano dėmesį patraukė suskambejas durų varpelis pranesantis kad atėjo dar vienas lankytojas.
Visa įsitempiau. Ten buvo Džeikas.
Visas juodai apsirengęs, su odine striuke. Jo plaukai buvo šlapi užmesti ant akių.
Jis apsidairė ir pamatęs mane patraukė link mano staliuko. O dieve tik ne tai, pagalvojau.

-Kaip matau vakar pasisekė grįšti namo - nusijuokė piktai.

Nieko neatsakiau, stengiausi ignoruot ji.

-Dabar vaidinsi nepasiekiama, nejaugi keksytes taip elgiasi? - paklausė atsisesdamas priešais.

Nežiūrėk į jį nežiūrėk į jį, liepiau sau.

-Gal nori ir šiandien vakare pasidulkinti su girtais vaikinais kaip vakar?

-Galbūt, tik ne su tavimi - Atsakiau neiškesdama.

Mačiau kaip jo veidą perkreipė kas? Pyktis? Ar man pasivaideno... Kodėl jį pykdo mintis kad aš galiu miegoti su kitais jei tik panorėčiau.

-Dulkinsiuosi su kuo noriu ir kada noriu, tai ne tavo reikalas - vis dar pagauta pykčio atkirtau - o dabar prašyčiau mane palikt viena.

Džeikas griebė mane už rankos.
-Atsiimk žodžius.

-Ne - prūnkštėlėjau.

-Patikėk manim, jei tu su kitais...

-Geila, reikia pagalbos? - prie staliuko stovėjo Zedas.

Jis piktai pažiūrėjo į Džeika.

-Ne viskas gerai, jis jau išeina - pažiūrėjau į Džeika - ar taip Džeikai?

-Ne, niekur aš neinu kol nebaigėm šnekėtis - suurzge jis.

-Čia tu šneki ne aš - pakėliau rankas į viršų.

-Klausyk ji tau aiškiai liepė iseit - Zedas pažiūrėjo į Džeika - dar džiaukis kad negauni į snukį už vakar kaip pasielgiai su ja.

-Tai vakar buvai su juo man tave palikus a? - Džeikas piktai į mane pažiūrėjo - ar patiko?

-Abiems buvo neapsakomai gera - Zedas įsikišo.

Pamačius kaip Džeiko veidas persikreipia pykčiu ne juokais išsigandau.
Džeikas per sekundės dalį  šoko ir stvėrė Zeda, abu kibo vienas kitam į atlapus. Žmonės išsigandę pradėjo stotis ir trauktis kuo toliau nuo jų, as atsistojau ir griebiau Džeika uz striukės

-Baik! Džeikai maldauju - rekiau - paleisk ji! Kas tau darosi?!

Jis trenkė Zedui į veidą, Zedas išvengė jo smūgio ir kirto alkūne Džeikui per smakrą.

-Tuojau pat liaukitės abu - rekiau taip kad skaudėjo gerklę.

Iš kažkur išdygo vaikinai ir atitraukė Džeika nuo Zedo.

-Gana! - Užreke nematytas vaikinas, - čia ne vieta muštynėms! Eikit is kur atėjot abu!

Džeikas pažvelgė į mane ir piktas pastūmė uzstojusi kelią kažkokį vaikiną ir išėjo į kiemą. Zedas priėjo prie manęs, jo prakirstas antakis kraujavo.

-Tau viskas gerai? - paklausė.

-Taip man viskas gerai,- atsakiau pikta- bet kas jums darosi?? Kodėl taip jam pasakėj?!

-Jis pirmas pradėjo - pasiėmęs servetėle prispaudė prie kraujuojancio antakio- nejaugi man reikėjo stovėt ir leistis daužomam? O koks jo reikalas su kuo tu leidi laiką?

-Ne, atleisk, bet nereikėjo jo provokuoti - pažiūrėjau atlaidžiau - aš nežinau kas jam darosi ir ko jis iš manęs nori...

Atėjo padavėjas rinkti puodelio šukių kuris suduzo muštyniu metu. Priklaupiau padėti rinkti šukės kurios mėtėsi visur.

-Aš sutvarkysiu viskas gerai panele - padavėjas patraukė mano rankas nuo šūkiu.

Zedas stovėjo susikises rankas į kisenias, ir žiūrėjo į mane.

-Tikiuosi vis dar galioja mūsų vakarienė šį vakara - paklausė nuliūdęs

-Taip, - dvejodama nutesiau - aš pykstu kad taip pasielgėt, bet aš prizadejau, ir pažada tęsėsiu - palikau pinigus už kava ir patraukiau prie durų palikdama Zeda stovėti kur stovėjo.

Išėjau neatsisveikinus, mane labai supykdė abiejų vaikinų toks poelgis, kodėl būtinai Zedas turėjo pasakyti tokia nesamone?
Kodėl ta nesąmonė taip Džeika supykdė kad jis į darbą paleido kumščius?
Aš vis dar nesuprantu ko jis iš manęs nori ir kas jam darosi...
O Zedas... Jaučiu visa širdimi kad jis man jaučia kažkokia simpatija. Man mažiausiai dabar reikia tokios situacijos kurios negalėčiau lengvai išspręsti, vis labiau noriu grįšti pas tėvus, kad ir kaip tai skambėtų.