Tave Sutikus...

66.

Mums suvalgius pica ir išgėrus vyną sugulėm į lovą. Iš pradžių Džeikas visa kambarį turėjo sutvarkyti nes ten ir velnias būtų koja nusilauzes. Aš tuo tarpu pakeičiau patalyne, nes nuo jos dvoke išpilta degtine. Džeikas tik apgailestaudamas pažiūrėjo į mane.
-Juk sakiau kad man nebuvo lengva be tavęs.
Ta puikiai mačiau. Mums viską sutvarkius buvo vel jauku ir gera. Gulėjom apsikabinę ir šnekėjom apie viską ir apie  nieką. Vis save pagaunu galvojant kaip keista matyti tokį Džeika. Jis visiška priešingybė tam kuri sutikau pačią pirmą dieną.
Puikiai suvokiau kad neišvengiamai dar bus audrų. Bus pakilimų. Bus ir nuosmukiu. Bet esu pasiruošusi. Būtų naivu manyti kad busim saldi porelė kurias matydavau vidurinėj mokykloj.
Bet šia akimirka nenoriu galvoti apie viską kas mūsų laukia. Ši akimirka yra tokia kokios aš seniai norėjau.
As ji myliu, ir žinau kad jis mane myli, nors jam ir labai sunku parodyti savo tikruosius jausmus.
Koks juokingas gyvenimas. Jei nori gauti vieną dalyką, gyvenimas tau ji duoda. Bet atema kita, ne mažiau svarbu dalyką.
Šiuo atveju mano tėtį. Vis dar nekalbam, norėčiau jam paskambinti ir išgirsti bent balsą. Bet bijau. Noriu tikėti kad ateiti viskas pasikeis ir bus viskas gerai. Labai norėčiau kad jis labiau pažintų Džeika. Kad sugebėtų jame įžvelgti tai ką aš įžvelgiu. Kad giliai širdyje jis yra geras žmogus. Ir mane myli.
Su mama bendrauju, bet tas bendravimas kitoks nei anksčiau. Ji manęs neteisia, bet ir nelabai supranta. Aš suprantu kad jie mane myli ir linki tik paties geriausio. Mūsų pradžia su Dzeiku buvo ne pati geriausia. Jie viską sužinojo, bet net nebandė pažvelgti į tai giliau. Jiems atrodo kad jis mane tempia į apačią. Bet taip nėra.
Tikiuosi kad laikui bėgant viskas išsispręs.
Tarp tėvų ir manęs. Ir netgi Džeiko. Norėčiau kad jie susipažintų su Džeiko tėčiu Robertu, ir pamatytų koks jis nuostabus žmogus. Bet kaip ten sakoma, viskam savas laikas.
Šia akimirka aš esu laiminga. Ir nenoriu galvot kas laukia rytoj, poryt, ar po metų. Šią akimirką aš esu įsitikinusi kad geriausias pasirinkimas buvo man įsimylėti ji, per tokį trumpą laiką pereiti tai ką perėjom. Ir džiaugtis.
Žinau kad tai dar ne pabaiga. Ši graži akimirka nesites amžinai, kad ir kaip aš to norėčiau. Bet aš pasiruošusi susikauti su Džeiko demonais. Su visais  laukiančiais išbandymais.
Džeikas užmigo apsikabinęs mane. Žiūrėjau į jo atsipalaidavusi veidą. Ranka glosciau jo švelnia oda.
-Myliu Tave.
Sušnabždėjau į tamsą. Šie žodžiai buvo pati tikriausia tiesa. Aš įsimylėjau pati sunkiausia žmogų koki tik pažįstu. Bet esu tikra, kad tai pats geriausias mano pasirinkimas.

                         2 Dalies Pabaiga.