Tave Sutikus...

28.

Sėdint mašinoje po įvykių vakarėlyje mane apima nuovargis.
Jaučiu kaip akys klapsi man žiūrint į kelią prieš mane.
Džeikas susikaupęs vairuoja.
Staiga susiprotejau kad važiuojam ne į tą pusę kurioje mano bendrabutis.
-Kur mes važiuojam?
-Namo - trumpam atsisukęs nužvelgė mane.
-Mes važiuojam į priešingą pusę, nei mano bendrabutis.
-O kas sakė kad aš tave vežu į bendrabutį?
Nustebus atsitiesiau sėdynėje ir įdėmiau į jį pažiūrėjau.
-Aš pavargau Džeikai, šiam vakarui užteks, noriu miego.
-Tai ir miegosi - nusišypsojo - su manim.. Mano lovoj.
Nuo šių žodžių mano širdis suspurdejo krūtinėje.
-Bet aš neturiu pasiėmus pižamos ir dantų sepetuko...
-Nesijaudink, tau pižamos nereiks - šelmiškai nusišypsojo - o dantų šepetuka aš tau duosiu.
Jaučiau kaip mano venom pasklido karštis.
Kad ir kaip buciau nuvargusi, mano kūnas vistiek jo trokšta. Ir vien nuo jo žodžių aš kaistu..
Įvažiavus į kiemą, Džeikas užgesino mašinos variklį ir išlipęs nužingsniavo prie mano pusės.
Atidaręs dureles ištiesė man ranką, išlipusi apsiglebiau save rankomis, rudens vėsa mane kandziojo per plona suknele.
Uzrakines masina jis mane pagriebė ir pakėlė ant rankų.
Nesitikedama suspiegiau ir apsivijau jo kakla rankomis.
Jis kvepėjo taip gardziai kad man susitvenke seilės burnoje.
Norėjau isisiurbt jam į kaklą.
-Ramiau mažute, - sukikeno jis - leisk man tave paguldyti į lovą.
Nusineses  prie namo durų pastate mane ant žemės
-Palauk, susirasiu raktus.
Ikises rankas į striukės kišenes narse kai pagaliau ištraukė viena vienintelį raktą su juodu akmenėliu prikabintu prie rakto, nežinojau ką jis reiškia, bet nespėjau paklaust kai jis vėl mane pakėlė ir įnešė pro duris.
Kikenau kaip maža mergaitė.
Namuose buvo tamsu, taip kad nieko nesimatė.
Eidamas Džeikas užkabino kažką kas buvo ant spintelės, tas nukritęs garsiai perskrodė tyla namuose.
Džeikas nusijuokes dar tvirčiau apkabino mane
-Tikėkimės tavęs nenumesiu.
Linksmai sukikeno.
Neiskentusi, siektiek palenkiau galva ir įsisiurbiau jam į lūpas.
Jis sudejaves pastate mane ant žemės ir prispaudė prie sienos.
Bučiavo kai staiga virtuvėje priešais užsidegė šviesa ir tarp duri pasirodė aukštas, raumeningas vyras tamsiais plaukais...
Jis buvo kaip iš akies luptas Džeikas.
Vyras stovėjo ir žiūrėjo į mus
-Džeikai?
Džeikas sustingęs atsitraukė ir atsisukęs pažiūrėjo į vyrą priešais.
-Labas.. Tėti.
Išgirdusi paskutini žodį supratau kad aš katik begėdiškai buciavausi su Džeiku pries jo tėtį...
Ooo vargeli....