Tave Sutikus...

59.

Su trenksmu atsidarė kambario durys, išsigandusi šokau iš lovos pamačiusi Džeika.
Jo plaukai buvo issitarse, veidas išblyškęs, purvina balta maikute ir susiglamziusiais džinsais.
Jis pribėgo prie lovos ir suklupo prieš mane
-Aš negaliu be tavęs.
Jis verkė..
-Aš tave taip myliu kad vien nuo minties jog aš turėsiu but be tavęs noriu mirt.
-Džeikai.. - suleidau pirštus į jo suveltus plaukus, jis pakėlė asarotas akis į mane
-Pasakyk kad aš tavęs nepraradau - maldavo jis o jo ašaros klapsejo ant mano nuogų kojų.
Ne, jis manęs neprarado. Pamaniau mintyse. Nes aš pati negaliu be jo gyvent.
-Nepraradai - tyliai sušnabždėjau jam.
Jis viltingai pakėlė akis į mane
-Tikrai?
-Taip. Aš myliu tave Džeikai, bet jei dar kartą mane įskaudinsi prarasi amžiams.
-To nebus! - jis šoko ir griebė mane į savo glėbį.
Pasilenkęs isisiurbe į lūpas.
-Dieve kaip buvau viso to pasiilgęs - sušnabždėjo atitraukes lūpas ir dar stipriau mane suspaudes glėbyje.
-Man skauda Džeikai! - nusijuokiau tyliai nes jis taip spaudė kad vos neuzdusau.
-Atleisk, atleisk! - jis truputį atleido savo gniaužtus.
Sėdėjom apsikabinę ir tylėjom. Buvo gera po tiek laiko jausti ji šalia. Jo kvapą. Jo tvirta kūną.
Mums susitaikius jo veidas nušvito tarsi po didžiausios audros islindusi saulė.
Nesusivaldziau ir užgriuvau ji visu savo kūnu. Bučiavomes tarsi atitrūkę nuo realybės, vis susiliesdami dantimis. Jo rankos klaidžiojo mano kūnu. Mano rankos buvo panire į jo plaukus.
Vienas kitą pradėjom nurengineti, skubėjom taip kad atrode kad netrukus viskas baigsis ir tai mūsų paskutinis šansas.
Jis nurengdamas mane žiūrėjo tokiu meiliu žvilgsniu kad man norėjosi ji visa isbuciuoti.
Po tiek laiko aš buvau beprotiškai issilgusi jo prisilietimu.
Jo kūno. Matėsi kad Džeikas apie tą patį galvoja nes akimis lėtai glamonėjo mane ir mėgavosi.
-Tu neįsivaizduoji koki mane laiminga darai - jis pasilenkęs bučiavo mano kakla.
-Dėl tavęs padarysiu viską.
Jo žodžiai tirpde mano patirtą skausmą.
Jaučiausi taip tarsi būčiau iš naujo gimusi.
Po ilgo laiko jaučiau ji savyje.
Mes mylėjomes lėtai. Visa laiką žiūrėdami vienas kitam į akis. Tai buvo pati romantiškiausia akimirka.
Mums baigus likom gulėti susipynusiais kūnais, sunertais pirštais.
Jis bučiavo mano plaukus ir snabzdejo kaip mane myli.
Jaučiausi vėl savimi. Saugi jo glebyje, todėl net nepajaučiau kaip užmigau padėjusi galva jam ant krūtinės.