Tave Sutikus...

15

Pasibaigus dar kelioms paskaitoms per kurias nieko įdomaus neįvyko, patraukiau į valgykla.
Pasiėmiau apelsinų sulčių ir Cezario salotų. Pasisukus permečiau akimis ar yra laisvų staliukų. Viena pamačius laisva patraukiau tiesiai link jo.
Kai atsisėdau ir pradėjau kramsnot salotas suskambo mano telefonas.
Išsitraukius iš striukės kišenės pastebėjau kad skambina Veronika.

-Klausau? - atsiliepiau ir įsidėjau į burną salotos lapą.

-Kur tu? - paklausė uždusus Veronika.

-Valgykloj, valgau - atsakiau pilna burna, jaučiausi alkana kaip vilkas.

-Gerai, niekur neik, aš ateinu su Nojum - ir padėjo ragelį.

Man be baigiant salotas prie stalo atėjo Vero ir Nojus abu įraudusiais žandais.

-Sveika, - pasisveikino vaikinas - aš Nojus, labai daug apie tave girdėjau iš Veronikos, malonu susipažinti.

Ištiesėsė ranka.

-Man taip pat malonu - nusišypsojau ir paspaudžiau ranka.

-Aš girdėjau kas nutiko paskaitoje - Vero pažiūrėjo į mane piktai - kodėl aš iš tavęs nesužinojau o iš paskalų kad tu su juo ir vėl buvai susitikusi? Juk prižadėjai kad jo vengsi!

-Ahhh... - sudejavau - nejaugi visi dabar žino... Taip, aš prižadėjau bet jis pats mane susirado.

-Patikėk manim, dabar visi tik apie tai ir šneka - gurkstelejo mano sulčių pavogus  - Tai papasakosi man ar ne kas tarp jūsų vyksta? Antraip pati susirasiu ta bernelį ir iškaršiu kailį.

Nojus buvo sulindes į telefoną nekreipdamas į mus dėmesio, bet man vistiek buvo nejauku pasakoti prie jo todėl tik atsakiau:

-Vėliau, viską papasakosiu - nuleidau akis.

-Prizadi? - primygtinai Vero paklausė

-Taip, taip - žinau kad niekur nesidesiu. Teks papasakot, kad ir kaip būtų nemalonu.

Suvalgius visas salotas ir aptarus būsimas paskaitas patraukiau į tuoleta palikus drauge su nauju jos vaikinu.
Įėjus pasidėjau kuprine ant palangės ir nuėjau iki kriauklės. Atsukus šalta vandenį apsišlakščiau veidą. Jaučiausi blogai žinodama kad visas universitetas kalba apie mano įvykį su Džeiku.
Staiga trinktelėjo durys ir už manęs veidrodyje pasirodė Rebeka.

-Klausyk, tu mažute - pažiūrėjo į mane paniekinamai - negausi Džeiko, jis mano, nesvarbu ką jis sakė apie mane paskaitoje, esu tikra jis melavo. Tokia kaip tu jam tikrai neįdomi - ir nusijuokė savo šlykščiu balsu.

-Esu tikra kad visi universiteto vaikinai tavo - nusišypsojau - tokios kaip tu, jos nori visų vaikinų.

-Nori pasakyt kad aš kekšė? - prisimerke ir priėjo arčiau manęs.

-Ne aš tą pasakiau, tu pati - pažiūrėjau jai į akis.

-Laikykis atokiau nuo Džeiko. Laikyk mane kuom tik nori, man pelyčių nuomonės neįdomios - prunkstelejo.

Nenorėdama nemalonumų nieko jai neatsakiau tik pasiėmiau daiktus ir pro ją nėriau iš tuoleto.
Kažkodėl taip ir pamaniau kad ji lengvai neatsikabins nuo manęs.
Giliai viduje užsispyrusi mano dalis žinojo kad aš būtinai ja pastatysiu į vietą ir neleisiu jai manęs užsipulti kiekvieną kartą jai mane pamačius.
Nežinau kodėl po visų įvykių tiesiog neatsitraukiu nuo visko palikdama ramybėje. Ir kodėl taip pykstu kad ji įsižiūrėjusi Džeika...
Juk man turėtų būt vienodai su kuo Džeikas leidžia laiką ir kas Džeiko trokšta.
Bet, tiesa ta, kad esu apsėsta to vaikino ir nieko negaliu sau dėl to padaryti