Tave Sutikus...

13.

Išėjau iš vakarėlio lyg nesava.
Jaučiausi keistai.
Aš katik leidausi išniekinama.
Ir ne bet kam, o tam, kuris labiausiai mane skaudina ir įžeidinėja.

Mane tikriausiai apsėdo velnias kad aš atsidaviau jam tokia laisva valia.
Nusprendziau iki namų eiti pėstute.
Man reikia pravedint galva ir apgalvot daug dalykų...

......

Įėjus į kambarį nutrenkiau striuke ant žemės, nusispyriau batus ir patraukiau tiesiai į dušą.
Palindus po karšto vandenio srove jaučiau Džeiko kvapą ant savęs.
Iškart apačioje susitvenke karštis..
O Dievai, kas man darosi??
Nusipraususi užsukau vandenį, ir pagriebiau chalatą.
Susirinkusi drabužius patraukiau į kambarį.
Įėjau ir išmečiau drabužius iš išgąsčio.

-Ką tu čia veiki? - paklausiau Džeiko gulinčio ant mano lovos lyg nieko nebūtų nutikę prieš tai.

-Pamaniau pasirūpinsiu vienu mažu nesklandumu - prasiseges striuke ištraukė maža pakelį - ir atvesiu tau kontraceptiku, nenorėčiau kad tu pamiršus jų neisgertum.

Pasikėlęs paleido dėžute į mane. Vos spėjau pagauti.

-Būčiau ir pati pasirūpinus - suurzgiau piktai. Mažiausiai ko noriu tai po tokio dalyko į pasaulį paleisti Džeiko išpera.

-Išgerk - parodė į vandens buteliuką - dabar pat.

Priėjau prie spintelės kur stovėjo buteliukas ir atsisukau, jaučiau kaip Džeiko akys glamonėja mano kūną.
Visa  nukaitau, dieve... Aš nebežinojau kas darosi su mano kūnu jam į mane taip žiūrint.

-Mergaite, ko tu lauki - nusijuokė - išgerk ir bus pamiršta.

Įsidėjau tablete į burną ir užgeriau ja vandeniu.

-Šaunuolė - paplojo rankom Džeikas - dabar aš ramus.

-Su visom taip? - paklausiau jo.

-Ne. Nei viena nera privertusi mane jas pamylet be apsaugos - atsirėmė į sieną už manęs - tik tu.

Jaučiau kaip širdis iš laimės suspurdejo.
Kažkodėl šitie jo žodžiai mane sujaudino. Tikriausiai pradėjau eiti iš proto.

-Kas dabar bus - paklausiau jo.

Jis nusijuokė ir pažiūrėjo į mane

-O kas nori kad būtų?

-Na... Tarp mūsų? - Dieve kokia gėda, kodėl jis verčia mane raudonuoti ir uždavinėti tokius klausimus.

-Tarp mūsų? - suglumęs pasikase galva- tikriausiai kad nieko... Tikiuosi nepamanej kad jei jau mes pasimylejom tai busim pora ar kad aš tave myliu.

Viena akimirka taip ir pagalvojau kai tame vonios kambaryje mylejomes. Bet to garsiai nepripažinsiu. Jis mane apgavo, o aš leidausi tam.
Niekada gyvenime nemaniau kad savo skaistybe atiduosiu pirmam pasitaikiusiam vaikinui... Ir dar tokiu būdu.
Mane ėmė siutas... Kaltinau save kad taip pasielgiau, bet Kaltinau ir jį kad jis mane taip veikia...

-Ne negalvojau - pagaliau piktai ištariau - tikriausiai dar ne vieną tokį nuotyki ir aš turėsiu - pasakiau ir pasiėmiau šukas, skaudžiai braukiau jomis savo šlapius plaukus ir laukiau kol jis išeis iš mano kambario. Man jau buvo gana jo.

Akies krašteliu pastebėjau kaip po striuke jo raumenys įsitempe.

-Tikriausiai - atsakė piktai - šiaip ar taip man jau laikas eit.

Ir apsisukęs išėjo.
Akivaizdžiai supykęs dėl to ką pasakiau.
Na, dar tokio žmogaus kurio jausmai keiciasi kas sekundę nebuvau sutikus.
Ranka kurioje buvo šukos stipriai jas sugniaužė o po akimirkos paleidau jas į sieną.
Norėjau kad mane kažkas taip supurtytų, kad pagaliau suprasčiau kodėl taip elgiuosi, kodėl leidžiu jam taip prie manęs priartėti ir mane skaudinti o paskui lyg niekur nieko išeiti. Juk kažkas turėtų pastebėti kad tarp mūsų ne viskas gerai, kad jis mane persekioja.
Galbūt čia yra universiteto miestelio apsauga ar kažkas panašaus? Man reikėtų tuo rimtai užsiimti. Nes jaučiu kad su kiekviena diena aš leidžiuosi jo labiau valdoma, jis manyje pažadina tokius jausmus kurie mane veda iš proto... Kodėl tokiam negeram tipui jaučiu trauka kada turėtų būti viskas atvirkščiai???
Susiemiau už galvos ir prisėdau ant lovos krašto.
Turiu kažką daryti kad pagaliau viskas liautųsi.