Tave Sutikus...

48.

-Pasakyk kad juokauji - Džeikas žvelgė į mane perbalusiu veidu.
-Aš nejuokauju tokiais dalykais Džeikai.
-Aš niekada net negalvojau turėti vaikų ar šeima.. Aš nenoriu - jis buvo pasimetęs.
Man širdį nudiege jo žodžiai. Aš dabar irgi nenoriu vaikų, šeimos, bet ateiti...
Galvoju kaip visi žmonės, padaryti karjerą jei pasiseks, o tada šeima kurti. O jei Džeikas nenori, kokia tada mūsų ateitis?
-Važiuojam į vaistine - jis uzvedes variklį apgreze masina - nupirksiu nėštumo testą ir piliule, tikėkimės kad testas bus neigiamas nes jei ne...
Jaučiausi įskaudinta todėl tylėjau.
Jis pažiūrėjo į mane
-Geila tik nesakyk kad tu tikiesi kad aš džiaugsiuosi jei bus taip kaip nenoriu.
-Aš nieko nesitikiu - atsakiau tyliai jam.
-Tikekis kad bus neigiamas - ir uždėjo ranka man ant kelio.
Kažkodėl jo prisilietimas nieko nesukėlė, tik pyktį.
Šiuo metu vaikas būtų ne pati geriausia dovana, bet tikrai neatsisakyciau ir nebūčiau ištarus to ką katik pasakė Džeikas.
Mums privažiavus vaistine jis neužgesino variklio tik išlipo iš mašinos ir nuskubėjo į vaistine.
Neprailgus išėjo su maisiuku rankose.
-Važiuojam pas mane ir viską atliksim - įlipęs į mašiną padėjo man ant kelių maisiuka.
Tik linktelėjau galva.

........
Pasiekus jo namus nieko netarus išlipau iš masinos ir nuzingsniavau link durų, rankose spausdama maisiuka.
Džeikas atskubejas atrakino duris ir mane praleidęs įžengė į vidų
-Eik į wc ir atlik testą - linktelėjo į duris priešais.
Mano akis pradėjo graužti ašaros nenorėjau kad jis pastebėtų todėl greitai smukau pro jį ir Įžengus į vidų uztrenkiau duris.
Drebanciom rankom ispakavau pakuote ir Atsisėdau ant grindų perskaityti instrukcijos. Už durų girdėjau neramius Džeiko žingsnius.
Viską perskaičius atlikau taip kaip reikia ir likau sėdėti ant šaltu grindų laukdama atsakymo. Mano širdis dauzesi krūtinėje lyg norėdama ištrukt.
-Viskas gerai? - Džeikas uz durų paklausė.
-Taip, tuoj išeisiu.
Praėjus penkioms minutėms atėjo laikas patikrinti testą. Prieš atversdama testą maniau kad apsivemsiu..
Lėtai atverčiau ir pažvelgiau į jį.
Ekraneli ryškiai matėsi viena juosta.
Susmukau ant žemės ir pravirkau.
Aš ne nėščia. Ačiū dievui.
Is maisiuko issiemiau tabletę ir prarijau neuzsigerdama vandeniu.
Už durų Džeikas vis labiau nerimavo todėl paciupusi testą atrakinau duris ir atkisau tiesiai Dzeikui prieš akis
-Patenkintas? - piktai paklausiau
-Taip.. Kodėl tu pyksti dieve Geila? - jis buvo pasimetęs - nejaugi tu norėjai but nėščia?
-Ne, aišku kad ne - susikryziavau rankas - bet kažkada taip, norėsiu.
-Kazkada? - jis pažiūrėjo į mane susiraukęs - nežinau ar aš noriu to paties..
Viduje susiguziau nuo jo žodžių.
-Tada ką mes veikiam dabar, jei nenorim tu pačiu dalykų? - paklausiau jo beveik verkdama.
-Dieve mažute, nusiramink - jis pabandė mane apsikabinti bet aš jį atstumiau - juk dar ne tuoj bus laikas vaikams ir visokiems dalykams apie kuriuos dabar galvoji.
-Tada kaip aš galiu but su tavim dabar jei žinosiu kad kažkada viskas pasibaigs ir aš turėsiu viską iš naujo kurti su kitu? Kuris norės to paties ko noriu aš? - mano veidu pradėjo riedėti ašaros.
-Niekas nesibaigs, ką tu čia šneki Geila - jis paėmė mano rankas - juk aš tave myliu.
-Matyt nepakankamai kad galvotum apie ateitį ir kad sutaptų mūsų norai - pažvelgiau jam į akis ir patraukiau link durų norėdama išeiti ir palikti jį vieną.
Jis prisivijes pagriebė mane už rankų ir atsuko mane į save
-Kur tu eini? Pasikalbėkim..
-Nėra apie ką.
Ir toliau bandžiau eiti link durų vedančių į kiema.
-Aš pagalvosiu ką tu sakej - jis iš nevilties suriko.
Sustojau ir atsisukau į jį.
-Aš nenoriu kad tu darytum tai ko pats nenori Džeikai.
- Aš niekada nesusimąsčiau apie tai, supranti? Aš bijau, aš bijau kad nemokėsiu būti geru tėvu savo vaikui. Aš neturėjau tam pavyzdžio, kaip žinai mano mama.. Ji nelabai tinkamai manim rūpinosi.. - jis nutilo ir nuleido galvą tarsi susigedes.
Kokia aš kvailė! Visai nesusimąsčiau kad dėl to Džeikas taip priešiškai nusiteikęs šiuo klausimu. Aš visai pamiršau kaip su juo elgesi jo mama..
-Atleisk man - priėjus Apkabinau ji - as nepagalvojau, ir užsipuoliau tave. Aš tikra kvaiša.
-Nevadink savęs taip - jis pabučiavo mane į lūpas - as pasistengsiu pagalvot apie tai ką man sakej.
Apsikabinau ji ir isikniaubiau į jo kakla. Pati gerai nežinau kodėl taip jautriai sureagavau į visą šitą reikalą.
Tikriausiai šios dienos įvykiai mane per smarkiai išmušė iš vėžių.
Džeikas pažiūrėjo į laikrodį ir tarė
-Manau kad į paskaitas mes pavėlavom..
Pažvelgus į laikrodį pamačiau kad paskutinė paskaita pasibaigus prieš dvidešimt minučių
-Pavėlavom..
-Alkana? - jis pakėlė akis į mane.
Tikriausiai išgirdo kaip sugurge pilvas mano
-Siandien nevalgiau pusryčių - nusijuokiau.
-Tuomet važiuojam pavalgyt.
Ir lyg nieko nebuvę vienas kitam nusišypsojom ir patraukėm pro duris į kiemą.