Tave Sutikus...

9.

Nežinojau nei kiek dabar valandų nei kaip esu toli nuo miesto.
Aplink vis dar buvo kažkokie laukai, tolumoje matėsi palikta ūkininkų technika.
Prieš mane, labai toli danguje matėsi prašviesėjimas, nusprendžiau kad ten miesto žibintų nušviestas dangus, vadinasi einu teisinga linkme.
Jaučiau kaip mano kūnas sustires nuo šalčio, jei po šios nakties manęs nepaguldis į ligoninę su plaučių uždegimu busiu pati laimingiausia. O dar tie nelemti aukštakulniai, aš nepratus su jais vaikščioti, o dabar, šią minutę.. Tikriausiai jų nekesiu visa savo likusį gyvenimą.
Jei nebūtų taip šalta nusiaučiau ir eičiau basomis, bet tikiu kad pėdos nušaltų taip, kad tektų jas amputuoti.
Eidama vis bandžiau įjungti savo mobilųjį kuris nerodė jokių gyvybės ženklų. Išsikrovė... Norėjosi rėkti užvertus galva aukštai į dangų.
Daugiau nenoriu jokių vakarėlių, jokio alkoholio o juo labiau narkotikų.
O Vero tikriausiai eina iš proto manęs neradusi...
Atsidusau ir žingsniavau toliau, o mintyse Džeika, ta asilą keikiau įvairiais žodžiais, kokiais tik mokėjau.
Tikriausiai mano angelas sargas, arba pats dievas atsiuntė man išsigelbėjimą nes prieš mane stovėjo autobusų stotelė su tvarkaraščiais.
Greitai pribėgau ir akis įsmeigiau į autobusų maršrutų laiką, deja nežinojau kiek dabar valandų, bet spėjau kad tokiu metu jokie autobusai nevažinėja...
Atsisėdau ant suolelio ir nuleidau galva.
Lauksiu bet kokio pirmo autobuso, jam atvažiavus vyksiu bet kur, kur tik bus civilizacija.
Man taip sėdint ir laukiant kol bent kiek prašviesės dangus tolumoje išvydau automobilio šviesas.
Sustingau nuo galimybės kad tai mano šansas grįšti į namus. Bet savisaugos instinktas man sakė kad tai gali būti ir nelabai doras žmogus.

Nežinojau kaip elgtis, o automobilis vis artėjo link manęs.
Pamačius kaip jis pradeda stabdyti mano širdis spurdejo iš baimės ir džiaugsmo.
Juodas mersedesas galop visai sustojo ir iš jo išlipo vyras juoda striuke ir juodais džinsais.

-Sveiki - nedrąsiai tariau - gal jūs galite mane...

-Geila?

Nuskambėjo pažįstamas balsas, o man geriau įsižiūrėjus atpažinau jį kaip Zeda.
Ką jis čia veikia??

-O dieve... - pajutau kaip pravirkau - visa laimė kad tu čia.

-Ką tu čia veiki? - Zedas buvo be galo nustebęs - važiavau į namus kaip jau iš toli pastebėjau kad stotelėje sėdi viena mergina, pamaniau kad kažkas nutiko blogo, bet net nepagalvojau kad tai tu.

Iš verksmo negalėjau pratarti nei žodžio, jaučiausi tokia dėkinga dievui kad tai jis, Zedas.
Vaikinas susirūpinęs priėjo prie manęs, nusivilko savo striuke ir ją apglėbė mano pečius.

-Einam į automobilį - jis pradėjo mane vesti - kol vešiu tave į namus tu man papasakosi viską kas nutiko ir kaip čia atsidūrėj.

......

Kai pagaliau nusiraminusi ir sušilusi baigiau pasakoti savo nuotykius Zedas tylėjo.
Jo veide matėsi pyktis.

-Nesuprantu kaip jis taip gali - jis papurtė galva - tu jam nieko blogo nepadarėj.

-Aš irgi negaliu suvokti - atsidusau - aš jo net nepažįstu.

-Na, galiu tik tiek pasakyti kad jis tave vežėsi pas save - jis akies kampučiu pažvelgė į mane - už universiteto miestelio yra gyvenamieji rajonai, ten gyvena ne vien tik studentai kaip kad mieste, ten gyvenu ir aš. Ir Džeikas. Kitaip sakant, ten turčių rajonai. Aš gyvenu su tėvais, o Džeikas vienas tėvų name.
Jo tėvas verslininkas, niekad nebūna namie, keliauja po šalį, o mama seniai palikusi šeima. Dar kaip Džeikas buvo mažas, mama tai sugrįždavo tai vėl iškeliaudavo, taip manau sutraumavo vaiko psichiką, todėl jis toks dabar, skaudina visus lygiai taip pačiai kaip jį kažkada mama.
Tėvas neapsikentęs viena diena uždraudė jai sugrįšti ir traumuoti Džeika, bet žala jau buvo padaryta.

-Iš kur tu viską žinai? - paklausiau o mano galvoje sukosi ir užuojauta Džeikui ir vis dar didelis pyktis.

-Mano tėtis bendravo labai gerai su jo tėčiu - Zedas atsiduso - kažkada ir mes su Džeiku buvom geri draugai. Kol jam augant išryškėjo jo ydos ir charakteris. Tada mūsų draugystė nutrūko.

-Vadinasi jis visada toks? - paklausiau turėdama omeny Džeika - toks blogas?

-Taip - Zedas linktelėjo galva - jis nesikeičia. Laikykis kuo toliau nuo jo. Kiek tai leidžia galimybės.

-Kitaip ir nenoriu - papurčiau galva.

Pagaliau prieš mus atsivėrė miesto vaizdai, pro akis bėgo jau pažįstami pastatai ir gatvės.

-Na, jau atvykome - Zedas šyptelėjo mums įsukant į universiteto aikštele.

-Aš nežinau kaip tau atsidėkoti - jam užgesinus variklį tariau - tu šiandien išgelbėjai mane.

-Kitaip ir būt negalėjo - jis nusijuokė švelniai - man širdis būtų neleidus pravažiuoti pro tave lyg niekur nieko.

-Nežinau kaip dabar būtų buvę jei ne tu - prisipažinau - gal dar dabar būčiau sedejus ten viena.

-Tikriausiai - jis kuo rimčiausiai linktelėjo galva - o kalbant apie atsidekojima... - jis nedrąsiai nutilo - gal sutiktum su manimi išgerti kavos?

-Žinoma! - kiek per garsiai atsakiau - tai mažiausiai ką aš galėčiau padaryti.

-Tuomet kada tau tinka?

-Amm, šiandien? - šyptelėjau - dabar tikriausiai eisiu į dušą ir miegoti, bet vakare, tikrai galim susitikti.

-Septintą valandą tinka?

-Tinka - jau ketinau lipti iš automobilio kai dar į jį atsisukau - tuomet iki vakaro?

-Iki vakaro - jis linktelėjo galva ir švelniai nusišypsojo.

Man priėjus bendrabučio duris lėtai atsisukau į ten kur stovėjo Zedo automobilis.
Jis vis dar buvo ten, laukė kol aš įžengsiu į vidų.
Širdyje pasidarė gera nuo minties kad jis toks rūpestingas, pakėliau ranka ir pamojau jam.
Nelaukusi atsakymo nėriau pro duris ir atsitrenkiau į kolidoriuje stovinčią žmogysta...

....

-Dėl dievo meilės!!!

Veronika ir verkė ir juokėsi vienu metu šokinedama aplink mane

-Kur tave velnias nešiojo???

-Šaaa! - tildžiau kad ji neprižadintų visų miegančių studentų - einam į kambarį, viską paaiškinsiu.

-Dar ir kaip paaiškinsi - ji sumosavo rankomis - aš ėjau iš proto tavęs neradusi vakarėlį! Kas vyksta?

Po geros valandos viską papasakojusi ir nuraminusi Vero lengviau atsidusau.
Draugė išgirdusi viską iš mano lūpų dar labiau pasiuto, Džeika išdėjo į šuns dienas bet greitai nusiramino kai prisiekiau kad daugiau neleisiu Džeikui prie manęs prisiartinti.
Dabar, padėjusi galva ant pagalvės visus nutikimus persukau galvoje kelis kartus. Bet taip ir nesupratau kodėl Jis taip pasielgė.
Daugiau nebandžiau aiškintis, vietoj to užsimerkiau ir panirau į sunkų miega.