Tave Sutikus...

22.

Mane pažadino saulės spinduliai šviečiantys pro langą kurio užuolaidos buvo atitrauktos.
Buvo tylu. Apsivertus į kitą pusę tikėjausi pamatyti miegantį Džeika, bet jo lovos puse buvo tuščia.
Atsisėdau ir apsidairiau. Koldra buvusi man ant kūno nuslydo apnuogindama nuogas krūtis. Susigedusi prisidengiau jas ranka ir išlipau iš lovos.
Užsidėjau ant žemės rasta liemenėle ir apatiniais.
Džinsai voliojosi kartu su suplėšyta maikute.
Velnias... Visai buvau pamiršus kad Džeikas ja vakar suplėšė.
Uzsimovus džinsus apsidairiau gal kur pamatysiu Džeiko maikute. Nieko neradus priėjau prie jo drabužių spintos ir atidariau ja ieškodama maikutes kuria galėčiau užsidėti.
Visos lentynos buvo uzkrautos juodais arba tamsiu spalvų drabužiais.
Išsitraukus pirma pasitaikiuse po ranka maikute išlanksčiau ja ir užsidėjau.
Išėjus į kolidoriu apsidairiau į kurią pusę man eiti.
Vakar nieko nemačiau nes Džeikas mane nešė ir buvo isisiurbes į lūpas.
Pasukus į dešinę pusę priėjau laiptus, kuriais pradėjau leistis.
Perėjus fojė radau ta pačia svetaine kurioje vakar sėdėjau, kitoje puseje buvo arka vedanti į erdvę virtuve.
Įžengus į ją radau Džeika stovintį prie viryklės.
Jis buvo tik su juodais plesytais džinsais, be maikutes, prieš saulę apšviesta  nugara pilna tattoo.
Išgirdęs mane atsisuko
-Pabudai? - nusišypsojo - nežinau ką tu valgai pusryčiams, bet manau tiks blynai?
Nustebinta svelniosios jo pusės kurios dar nebuvau mačius tik sulinksejau galva.
-Matau savo maikute? - pakėlė antakius klausdamas.
-Vakar mano suplėšėj...
-Žinau.. Atrodai gundančiai su mano drabužiais ant savęs - nusišypsojo kreiva šypsena.
Mano kūną sudrebino karščio banga.
Atsisėdau prie stalo laukdama kol bus pagaminti pusryčiai apsidairiau aplink.
Virtuvė buvo juoda su baltais stalvirsiais, moderni ir prabangi.
Kas joje gamina, pamaniau.
Nejaugi pats Džeikas.
Atsiminiau kaip Zedas buvo minėjas kad jo tėvai lyg ir išsiskyre, mama buvo išvykus pas kitą vyrą, o tėvas verslininkas keliauja po visą šalį darbo reikalais.
Skrajojau uzsigalvojus kai po mano nosim Džeikas pakišo lėkštę su blyneliais ir uogom.
-Tu nevalgysi? - paklausiau pakėlusi galva.
-Nealkanas.
Atsignybus gabalėlį įsidėjau į burną.
Jis buvo toks skanus kad sudejavau.
Pajaučiau kokia esu isalkus.
Džeikas stovėjo atsirėmęs į stalą ir mynkė telefoną.
Jau buvau bebaigianti valgyti kai jis padėjo savo telefoną ant stalo ir pasisuko eiti į kolidoriu
-Einu į tuoleta.
Buvau besidedanti paskutinį kąsnį į burną kaip suvibravo jo telefonas.
Smalsumo pagauta pasiėmiau ir atsirakinus pažvelgiau į ekraną.
Ten buvo žinutė.
Nuo Rebekos.
Ji klausė kada bus galima pakartoti už vakarykštį vakarą.
Sėdėjau sustingusi.
Vadinasi ta vakarą kaip jis susimušė su Zedu po visko jis patraukė pas ta kekše.
Nors sakė kad viskas baigta.
Jaučiau kaip katik suvalgyti blynai kėsinasi išlipti pro viršų.
Kai aš sėdėjau verkiau ir guodžiausi Veronikai jis dulkino Rebeka.
O aš šią naktį praleidau su juo lyg kokia kvailė patikėjusi jo paistalais.
Šokau nuo stalo pribegusi prie lauko durų bet kaip isispyriau į savo paliktus batus ir išbėgau pro duris.
Išsitraukus telefoną surinkau drauges numerį ir pradėjau bėgti link miesto pusės.