Tave Sutikus...

56.

Džeikas.

Visos dienos vienodos be Geilos.
Aš guliu kambarį kuriame nepatenka dienos šviesos, aplink mėtosi įvairios šiukšles ir tušti buteliai, kuriuos tustinu viena po kito.
Skestu liūdesį be jos.
Rankose laikau tik telefoną tikėdamasis kad ji man paskambins.
Bet jis guli juodu ekranu atkakliai tylėdamas.
Aš noriu ją pamatyti, noriu apkabinti jos kūną, pabučiuoti į saldžias minkštas lūpas, išgirsti jos juoką.
Vienintelis būdas man ją pamatyti, tai užmigti ir sapnuoti. Bet net sapnuose ji bėga nuo manęs, arba žiūri pilna neapykantos, pabaigoj visada matau ja kito glėbyje, tada pašoku iš miegu ir bėgant isdavikems ašaroms uzsiverciu degtinės butelį.
Girdėjau kaip siandien ryte grįžo tėvas. Jis uzejas į mano kambarį tik pažiūrėjo į mane ir papurtes galva uždarė duris ir išėjo į savo kambarį.
Ačiū dievui nieko nesakė, nes kitaip nežinau kaip būčiau pasielgęs. Man mažiausiai reikia patarimų ar prieštaravimų.
Man begulint suskambo telefonas. Šokau iš lovos tikėdamasis kad tai Geila. Bet ekraneli buvo nežinomas numeris. Norėjau nutrenkt ji kuo toliau nuo savęs bet pagalvojęs kad ten gali būti Geila atsiliepiau.
-Labas Džeikai - tai buvo kimus Katerinos balsas iš vakarėlio po kurio praradau Geila - gal nori susitikti?
Ji seksualiai murke man į ausį.
Dvejojau. Bet juk jau ir taip praradau Geila amžiams. Kas man beliko? Gal Katerina padės užsimiršti. Galėsiu įsivaizduoti kad ji tai Geila.
Ji nesulaukus mano atsakymo prakalbo
-Tu vis dar čia?
-Taip, čia - atsakiau prikimusiu balsu
-Tai nori susitikti? - ji buvo atkakli.
Aš iš namų nenorėjau niekur eiti, o jei ji čia ateis tai tėvas  klausines kur Geila ir kas atsitiko su ja.
Apsisprendęs tariau
-Sorry, kita karta.
-O gal tave priversiu persigalvot kai pasakysiu kad aš šiuo metu guliu lovoje visa nuoga.
Įsivaizdavau ta vaizdą tik vietoj jos buvo Geila.
Man besvarstant į kambarį nesibeldes įėjo tėvas.
-Sūnau, pas tave atėjo kažkokia mergina, prisistatė vardu Veronika, ji nori pasimatyti su tavim, ir sake niekur neis kol nepasikalbes  su tavim.
Aš linktelėjau galva.
-Tuoj.
Jam išėjus Katerina prabilo
-Kas tuoj?
-Klausyk aš turiu eiti.
Ir nelaukęs jos atsako padėjau ragelį.
Nusileidau į apačią ir svetainėj radau Veronika sėdinčią ant sofos. Tėtis pažiūrėjo į mane ir nuėjo į antrą aukštą.
Jam užlipus Veronika priėjo prie manęs ir trenkė man per veidą.
Garsas nuaidėjo per visą namą. Stovėjau ir nieko nedariau. Aš buvau to nusipelnęs.
-Zinai ką per tave Geila dabar kenčia?! - ji trenkė ranka man per krūtinę - ji apsimeta kad jai viskas gerai, bet kiekvieną naktį girdžiu kaip ji verkia, ir per sapnus saukia tavęs!!
Man gniaužėsi skrandis nuo jos žodžiu.
-Ji kalba su žmonėmis, bet akivaizdžiai būna isskridus kažkur toli, ji mažai valgo, visa išblyškus, ir dėl visko kaltas tu!! - ji rėkė nepaisydama kad tėvas namie.
-Jei dar kartą prie jo prisiiartinsi, patikėk manimi, aš pasistengsiu kad degtum pragare!!
Ir apsisukus nudroze per duris į kiemą.
Man nejudant iš vietos išgirdau sunkius žingsnius sau už nugaros.
Tėvas nusileido į apačią nuėjo į virtuvę ir netrukus atėjo su dviem viskio stiklinėmis.
Viena padavė man ir nusivedes pasodino ant odinės sofos
-Pasakok viską sūnau - jis žiūrėjo į mane nesmerkdamas bet ir nesididziuodamas.
Is pradžių atkakliai tylėjau.
Bet po to..
-Tėve, aš susimoviau.
Ir kad ir kaip būtų mazvaikiska ir nevyriska apsiverkiau.