Tave Sutikus...

40.

Visa naktį miegu neramiai, vartausi nuo šono ant kito šono. Galvoje vienas po kito atsiranda veidai, tai Džeiko tai Zedo.
Paryčiais man po truputi bundant iš košmarisko sapno tiesiu ranka vis dar užsimerkus prie naktinio stalelio ant kurio žinau kad yra vandens buteliukas.
Grabaliojau ranka orą kai ji atsitrenkė į kažką kieta ir odinį. Mano širdžiai vos neisokus iš krūtinės staigiai atsimerkiu ir pamatau ant savo lovos sėdintį Džeika.
-Ką čia veiki?! - surikau išsigandusi.
-Tu sapnavai košmarus - jis ramiai atsakė nekreipdamas dėmesio į mano klausimą - Aš čia sėdžiu beveik visą naktį.
-Kaip tu įėjai?? - jaučiausi sutrikusi.
-Nojus iš Veronikos nukniso kambario raktą ir davė man, taip ir įėjau - pro duris.
-Visai nejuokinga! Tu kaip koks persekiotojas! Ko nori Džeikai? - susikryziavau rankas ant krūtinės.
-Tu per miegus šaukej mane. - jis primerke akis - ką sapnavai?
-Ne tavo reikalas.
-Tu būni dar gražesnė kaip miegi, kai vartaisi per miegus pusnuogė šaukdama mano vardą - jis pasilendamas šalia manęs pažiūrėjo į akis - vos valdziausi tavęs nepaėmes miegančios.
Man liepsnojo visas veidas, jaučiau kaip geismo liepsnos laize mano kūną. Bet nenorėjau pasiduoti.
-Tai vadintųsi išprievartavimu Džeikai.
-Nemanau, žinau kad tu būtum neprieštaravus man mažute.
-Mieganti? Tai tikriausiai kad nebūčiau sugebėjusi paprieštarauti - nusijuokiau piktai.
-Tu tikrai nebūtum miegojus jei aš tave būčiau paėmęs, aš norėčiau kad viska jaustum, todėl ir neliečiau - jis palietė mano susivelusius plaukus.
-Džeikai, prašau išeik - Aš tikrai nesivelsiu į jo žaidimus,  kad ir kaip norėčiau.
-Tu tikrai nori kad aš išeičiau? - pakėlė antakius klausdamas.
Tikrai ne.
-Taip, norėčiau - atsakiau priešingai nei galvojau ir norėjau.
-O jei aš nenoriu?
-Galėsi ateit kita naktį ir sėdėt kiek norėsi - pamelavau, tikrai busiu tam pasiruošusi ir uzremsiu duris kokia kėde, ar šiaip kažką sumanysiu.
Vien pagalvojus kad jis žiūrės į mane miegančią, mane nusmelkia geidulys.
-Zinau kad galvoji kaip manęs neįsileisti - tarsi perskaitęs mano mintis Džeikas pažiūrėjo į mane linksmai.
-Ne, negalvoju. Galvoju kaip tavim atsikratyti dabar - kumstelejau jam ranką į krūtinę.
-Aš atėjau su pasiūlymu - jis rimtai nužvelgė mane - ir tikiuosi kad tu sutiksi.
-Kokiu? - man buvo smalsu.
-Šiandien vakare pavakarieniauti su manim. Aš nieko nekviečiu šiaip, todėl tikiuosi kad įvertinsi mano pastangas ir sutiksi su manim.
Ką?? Džeikas kviečia mane į pasimatymą??
To negali būti! Tik ne iš jo to tikėjausi. Tikriausiai iš nuostabos buvau prasiziojusi šiek tiek kad Džeikas suurzge
-Dieve negaliu kaip viliojančiai atrodai.
Ir pasilenkęs isisiurbe man į lūpas, negalėjau neatsakyti nes to ir pati norėjau seniai. Todėl įkišau savo liežuvį jam į burną, jis atsakydamas mane prisitrauke arčiau.
Bučiavomes aistringai, kai jis švelniai mane atitraukė.
-Ir dar liepi man išeiti.. - uždusęs tarė - nors matau su kokia jėga mane bučiuoji ir kaip manęs nori - jis nusišypsojo kreiva šypsena, kas mane dar labiau sujaudino.
- Jei būsi gera ir sutiksi eit su manim vakare į pasimatymą, po jo gausi ne tik bučinių, bet ir visą mane.
O Dievai!!
Jis veda mane iš proto, nors aš bandau čia kažką įrodyt kad jo nenoriu ir negeidziu.
Todėl apsisprendusi linktelėjau galva sutikdama su juo.
-Gera mergaitė, - pasilenkė ir pabučiavo į lūpas - iki vakaro.
Ir atsistojas išėjo pro duris.