Tave Sutikus...

19

Ryte prabudus iškart užgriuvo vakarykščiai įvykiai.
Nesijaučiau gerai, todėl nusprendžiau šios dienos paskaitas praleisti.
Visa naktį sapnavau košmarus apie Džeika ir Zeda. Jaučiau kaip pižama permirkus prakaitu.
Atsikėlus iš lovos nuėjau tiesiai į dušą.
Pasileidau tokia karsta vandens srove kokia galėjau iškentėti.
Stovėjau taip ilgai kiek galėjau.
Sugrįžus į kambarį išsirinkau drabužius ir jais apsirengiau.
I paskaitas neisiu bet man reikia susirasti Džeika.

                       .........

Nuėjus į universitetą jo niekur neradau. Tada nuėjau iki kavinukės tikėdamasi rasti ji ten.
Deja ir ten neradau.
Paskambinau Vero.
-Tu su Nojum? - paklausiau
-Ne, aš sėdžiu paskaitoje - o jam dabar laisva, kas nutiko? - paklausė susirūpinusi.
-Jis pazysta Džeika?
-Turbūt.. - nutese - galėčiau paklausti.
-Būtų puiku.
Jai prizadejus kad perskambins užsisakiau kavos ir atsisėdau prie lango esančio staliuko.
Netrukus suskambo mano telefonas.
-Taip?
-Jis klausė ko konkrečiai klausi apie Džeika? - ji nutilo - klausyk aš tau atsiusiu jo numerį ir tu jam paskambink pati.
-Kam paskambinti? - paklausiau sutrikus.
-Džeikui. Nojus sakė turi jo numerį.
Bijojau jam skambinti...
Bet kitos išeities neturėjau. Man reikėjo su juo pasikalbėti.
-Gerai... Atsiusk - pakeliau puodelį prie lūpų - ačiū.
-Nėra už ką, tuoj atsiusiu sms žinute jo numerį.
Padėjus telefoną ant staliuko laukiau kol suskambės taip pranešdamas kad gavau sms žinute.
Praėjus minutej suskambėjo telefonas.
Atsidarius sms išvydau  numeriukus ir viena žodį - Džeikas.

                    ..........

-Ko? - pasigirdo piktas, kimus balsas.
-Amm... Čia aš... Geila - man pritrūko žodžiu.
Jis ilgai tylėjo, jau galvojau kad padėjo ragelį kai ištarė:
-Ko reikia?
-Susitikt su tavim.
-O ką Zedas negali? - suprunkste - ai taip, jis gydosi žaizdas - sarkastiškai nusižvegė.
-Prašau baik...
-Aš net nepradėjau.
-Kur tu? - paklausiau išėjus iš kavinukės į lauką.
-Koks skirtumas? - piktai surzgė.
-Gal gali nors kartą atsakyt man normaliai?! - supykusi uzrekiau, keli praeiviai pažiūrėjo į mane kaip į bukaprote.
-Namie.
-Aš noriu su tavim susitikti - pasakiau užsispyrus.
-Gerai, tai ateik pas mane - nusijuokė piktai.
-Su kuo? Juk tu gyveni už miesto... - sucypiau.
-Tavo problemos - atsakė - juk tu nori pasikalbėt ne aš, todėl pati ir sugalvok kaip atvykti pas mane, paprašyk gal Zedas atves - piktai subambejo.
-Kaip nors atvyksiu.
Ir padėjau ragelį.
Atrodo teks skambinti Veronikai ir prašyti kad ji ir Nojus mane nuvežtų pas Džeika.
Nes gerai pagalvojus aš net nežinau kur jis gyvena.
Išsitraukiau telefoną pasiruošus dar kartą skambinti Veronikai.