Tave Sutikus...

Antra Dalis.

                                   Po mėnesio.

-Ne, ačiū, tikrai nenoriu - sumurmėjau palinkusi prie knygos.
Vero kaip visada bandė įkalbėti nueiti mane į vakarėlį.
Visiškai netrokstu.
Po ano karto su Džeiku, mes lyg ir bandom kazka, bet Džeikas nenorėdamas manęs įskaudinti laikosi šiokio tokio atstumo.
Kas mane dar labiau skaudina.
Mes bendraujam.  Bet ne taip kaip aš norėčiau.
Bet jau geriau taip nei iš vis nieko.
Šiuo metu esu susitelkusi į paskaitas.
Nuo to karto kai atsidūriau ligoninėje smarkiai atsilikau nuo bendramoksliu.
Bandydama juos pavyti daug mokinuosi, ir tikrai ne vakareliai galvoje.
Bet kaip visada Vero zyzia tiesiai man į ausį:
-Prašau, prašau, einam - ji sugriebė mano ranką - Nojus išvykęs, man vienai liūdna, tu panirus į knygas, arba panirus į Džeika. O kada skirsi dėmesio savo draugei? - aikstingai papūtė lūpas.
-Vero, prašau baik - maldavau.
-Baigsiu kai sutiksi.
Nu taip aišku, pamaniau.
-Sutinku su sąlyga, kad pabusim iki vidurnakčio, ir tada iškart namo - nusprendžiau iskelt savo sąlygas.
-Naaa... - ji nepatenkinta pažiūrėjo - biski po vidurnakčio? Prašau?
-Arba sutinki kaip aš prašau, arba eik viena.
-Dieve kokia užsispyrusi!
-Lygiai taip pačiai kaip ir tu.
Šmaikščiai trenkiau kumščiu i jos ranką.
Na ką, laukia smagus vakaras.

Geriau alaus skardine ir šnekėjau su Vero apie jos vaikiną Noju.
Jau kuris laikas laiką leidom vakarėlyje.
Buvo nuobodu. Išsitraukus mobilųjį parašiau Džeikui.
" Aš vakarėlyje, bet čia nuobodu, ką veiki tu?"
Sėdėjau ir laukiau atsakymo bet jo nesulaukusi įsikišau telefoną į kišenę.
Prie mūsų priėjęs vaikinas paklausė:
- Nuobodu? Nenorit patraukti garaže žolytės?
Suraukusi nosį papurciau galva.
Vero kaip visada tik akys sublizgo.
-Norėčiau!
-Tad kelk savo dailų užpakaliuką.
Vaikinas ištiesė jai ranką
-Geila, einam - ji atsisukusi pažvelgė į mane.
- Ne Veronika, ir tau nepatarčiau.
Priekaistingai pažiūrėjau į ją.
-Baik, juk čia tik žolytė, o mes vakarėlyje, atsipalaiduok - ji nusijuokė - bent palaikyk man kompanija.
Nenorėjau, bet neturėjau kito pasirinkimo, tad pakilusi pasiėmiau alaus, nuėjau paskui juos.
Išėjus iš namo patraukėm žole link garažo stovinčio atokiau nuo namo.
Ten girdėjosi prislopinti žmonių balsai.
Suciupusi Vero už rankos atgreziau į save.
- Prastas sumanymas, einam atgal - bandžiau patraukti drauge į savo pusę.
-Tik viena dūmą, prižadu - apglebusi rankomis mano veidą pažiūrėjo į akis.
Nusileidusi nusekiau iš paskos.
Įejus į garažo vidų į akis tvoske dūmai. Norėdama juos pravaikyti, pradėjau sau pries veidą mosuoti ranka.
-Oho - Vero išpūtė akis - čia žolės rojus!
-Ateikit, atsisėskit į ratą - tas pats vaikinas kuris pasiūlė žolės pakvietė mus.
-Aš nenoriu - atsakiau ir pasitraukiau toliau nuo jų.
-Tik viena dūmą Geila - Vero paėmė už rankos - juk čia vakarėlis, o vakarėlį visi taip elgiasi, kas gali nutikti?
Nenorėjau visiškai, bet nenorėjau pasirodyti ir baile. Todėl atsisėdus į ratą nuzvelgiau žmonės aplink.
Visi buvo apsinese.
Veronika susijaudinusi lauke kol suktinuke apkeliaus ratą ir atsidurs mūsų rankose.
Atėjus Vero eilėj, ji paėmė tarp pirštų cigaretę patryne ir įsidėjo į burną.
Įtraukus uzsimerke ir lėtai išleido dūmus iš plaučių.
-Puikus jausmas - paduodama man tarė ji.
Paėmiau iš jos rankų suktinuke.
Dvejojau, bet rankos pačios įdėjo tarp sučiauptu lūpų cigaretę.
Įtraukus dūmą gerklę nutvilke kartumas. Uzsikosejau taip baisiai kad akyse susirinko ašaros.
Mergina sedejusi šalia uždėjo ranka man ant nugaros:
-Pirmas kartas?
Vis dar baisiai graužė gerklę todėl tik linktelėjau.
-Antras dūmas bus lengvesnis - nusišypsojo.
Na jau ne, pagalvojau ir padaviau suktine merginai.
Be sėdint pajaučiau kaip visas kūnas atsipalaidavo, pasidarė gera.
Mintys išskydo į vientisą masę.
Jaučiausi pakylėta. Suktine antra ratą apsukus atkeliavo tiesiai man į rankas. Jau tiesiau ranka perleisti savo eilę, kai pagalvojau, velniai nematė, ir įsidėjau į burną.
Uztraukus antra karta kaip ir sake mergina dūmas nuslydo gerklę kaip saldus medus.
Jaučiausi devintam danguj.
Atsisukus nuzvelgiau Vero. Jos akys buvo paraudę ir su išsiplėtusiais vyzdžiais.
Ji atlosus galva šypsojosi.
Sėdėjau su isplaukusiomis mintimis kai suvibravo telefonas kišenėj.
Išsitraukus pamačiau pranešimą nuo Džeiko.
"Kur tu?"
Norėjau atrašyti bet susidarė vaizdas kad raides iš manęs šaiposi ir bėgioja nuo mano pirstu. Sukikenau.
Šiaip ne taip parašiau
"aš garaže, vakarėlyje. Čia linksma"
Paspaudus išsiuntimo mygtuka laikiau telefoną ir laukiau atsakymo.
Netrukus atėjo atsakymas.
" Tu rukej žole??"
Iš kur jis žino? Pamaniau. Apsidairiau ar nepamatysiu jo kur garaže žiūrinčio į mane.
Pasukau galva į vieną ir į kitą pusę bet jo nebuvo.
"iš kur žinai ką aš veikiu?"
Paklausiau ir uždėjau besišypsanti veiduka.
Man buvo linksma.
"todėl kad žinau kas vyksta garažuose" 
Atrašė Džeikas.
Cha, nusijuokiau mintyse.
"Gal tada žinai kas vyksta ir mano širdyje?"
Man užėjo keistas noras ji išprovokuoti, todėl nieko nelaukus pradėjau rašyti kita sms
" žinai čia daug vaikinų, kurie norėtų vietos mano širdyje, esu tikra kad rasčiau jiems vietos"
Ir pridėjau dar daugiau besišypsanciu veiduku.
-Ko juokiesi? - Vero taip išgąsdino kad net išmečiau telefoną is rankų.
-Nieko - pradėjau nevaldomai juoktis, man buvo taip juokinga kad net susirieciau - aš parašiau Džeikui.
Vero išsižiojo.
-Ką??? Tu turėsi problemų jei jis sužinos kad tu rukej žolę - ji žiūrėjo į mane suraukusi antakius.
-Jis jau žino.
-Šventoji mergele! Mergaite tu užsitraukėj beda!
Ji dėjosi pikta, bet neišlaikiusi pati nusijuokė.
Telefonas kuris gulėjo ant žemės uzsiziebe.
Vero pamačius pasilenkė ir pakėlus nuo žemės įsijungė katik atėjusi pranešimą.
-Jis rašo kad atvyksta, ir kad būtum ten kur esi.
Ji išsižiojus žiūrėjo į mane.
-Mums gal reikėtų pasislept?
Neišlaikiusi prunkstelejau.
-Ne, aš jo lauksiu čia.
Ji gūžtelėjo pečiais ir atidavė man telefoną.
"laukiu" tik tiek atrasiau Džeikui ir išjungiau telefoną.
Jis vengė manęs visa ši laiką.. Atseit nenori manęs skaudinti.
Jeigu tik besielgiant blogai galiu ji pamatyti, tuomet ir elgsiuosi blogai, nusišypsojau ir paėmusi iš Vero suktine įsidėjau į burną.
Trečias dūmas nepakenks.
O ir Džeika noriu supykdyti taip labai kad žadu elgtis labai, labai blogai.