Tave Sutikus...

61.

Mums papusryciavus užeigoje pas Beną, sėdėjome kieme ir mėgavomės gražiu oru.
Pasiėme kavos išsinešimui puteme karsta skysti ir po biski gurksnojome.
-Norėčiau kad tokios akimirkos kaip dabar būtų amžinai - pasilenkus ir sunerus pirštus su Džeiko sušnibždėjau.
-Aš pasistengsiu kad tokias ir turėtum - bubuciaves man į lūpas atsakė.
Rudeninė saulė glostė mano veidą, kava rankose garavo, o pilnas pilvas užgrustas pasakiškais blyneliais.
-Mes už valandos turim būti vienoje vietoje - jis pažiūrėjes į telefoną mįslingai pasakė siurbtelejas kavos.
-Ir tu tikrai nesakysi kur, kol aš nepamatysiu savo akimis? - paklausiau taip pat pagerusi karštos kavos.
-Tu visiškai teisi - jis nusijuokė - nesakysiu kol nepamatysi.
Man buvo taip smalsu ką jis sugalvojo kad geriau kava milžiniškais gurksniais skubėdama eiti į mašiną ir važiuoti ten kur jis mane vesis.
-Neapsidegink - jis pastebėjes mano skuba nusijuokė ir sulėtino mano ranka kuri vėl kele  kava prie lūpų.
-Aš neskubu - nuraudus atsakiau.
-Matau - jis šelmiškai nusijuokė ir paglostė mano ranka.
Is smalsumo vis muisciausi ant suolelio ir greitai geriau kava, akies krašteliu pamačius kaip Džeikas kikena pažiūrėjau į jį ir švelniai stumtelejau
-Nesijuok! Gerai jau gerai, pasakysiu kad man labai smalsu ir aš noriu kuo greičiau pamatyti tai ką sugalvojai.
-Iš kart reikėjo sakyti - jis atsistojo ir ištieses man ranką padėjo atsistot vis dar kikendamas.
-Tai visa laiką nejudejai iš vietos vien dėl to kad stebėtum kaip aš nerimstu?! - suspiegiau ir jam pradėjus bėgt vijausi ir kikenau kaip maža mergaitė.
-Man buvo labai linksma! - jis rėkė nepaisydamas kad aplink buvo kavinės lankytojų skubančių į vidų.
Jam linksma buvo! Pribegusi masina šokau pirma jo ir užrakinau dureles. Jis stovėjo lauke ir bandė atidaryti sutrikusiu veidu taip mane prajuokindamas kad dabar aš kvatojau.
-Dabar nelinksma man! - jis sušuko ir paklibino durelių rankena bandydamas atidaryti.
-O taip, matau! - juokiausi ir lenkiausi atrakinti jo dureles.
Man taip padarius jis atlapojo duris šoko į mašiną ir griebes mane pradėjo kutenti
-Man atrodo aš tave vesiu į mišką, pas vilkus, nes tu negera mergaite!
-Baik baik, - mačiau kaip žmonės spokso į mus iš kiemo - į mus žiūri!
Jis pakėlė galvą į žmones kurie stebėjo mus saugiu atstumu ir pamojo ranka išsišiepęs iki ausų.
Aš uzkaitusiu veidu apsitvarkiau striuke ir Atsisėdau tiesiai vengdama pažiūrėti į tą pusę kur stovėjo žmonės. Ką jie pagalvojo?!
Džeikas vis dar nekreipdamas dėmesio į juos užvedė variklį ir rove iš vietos, sukeldamas daug dulkių.
-Važiuojam ten kur tu net nepagalvojai kad galėčiau tave nusivesti - jis skambiai nusijuokė ir pasuko į greitkelį iš kavinės aikštelės.