Tave Sutikus...

24.

Visas dienas nieko ipatingo nevyko.
Džeikas buvo kažkur pradinges.
Kelis kartus buvo užvaldes stiprus noras ji susirasti. Aš jo ilgejausi.
Bet principai buvo didesni.
Šiandien penktadienis.
Kaip visada Veronika įkalbėjo eiti į vakarėlį kurį rengė jos vaikinas Nojus.
Sutikau vien dėl to kad nelikciau viena su savo mintim. Kurios buvo iš vien apie Džeika.
Sėdėjau pries veidrodį ir dariausi makiažą kuris pagyvino mano akis, kurios iš nuovargio buvo su pajuodusiais ratilais aplink.
Veronika stovėjo už manęs ir tiesino mano plaukus.
Uzsisvajojus kalbėjo apie kartu praleistus vakarus su Nojum.
Giliai širdį aš jai pavydejau.
Pavydejau kad jų santykiai kaip normaliu porų.
Istiesinus man plaukus atsitraukė ir nužvelgė savo darbą vertinančiu žvilgsniu.
-Na va, atrodai nuostabiai - nusišypsojo savo gražia šypsena.
Pakilau nuo kėdės ir užleidau vieta Vero.
Jos plaukai krito graziom natūraliom bangom todėl su jais nieko nereikėjo daryti.
Kadangi daugiau neturėjau ką veikti kol Vero dažėsi, priėjau prie savo drabužių spintos ir ją atsidarius nužvelgiau turinį.
Suknelių turėjau mažai ir labiau tinkančių oficialiems dalykams nei paauglių vakarėliui.
Atsidususi uzveriau duris ir klesterejau ant lovos.
Vero pažvelgusi į mane iš veidrodžio paklausė:
-kas yra?
-Neturiu kuo apsirengti.
-Imk iš manęs, juk mes vienodo sudėjimo, tikrai rasi kažką sau tinkamo.
Dėkinga priėjau prie jos spintos ir praveriau duris.
Ten buvo begalės gražių suknelių.
Atsisukau nustebus į Vero
-Kaip tu jas visas sutalpini į tokią maža spinta?
-Pati nesuprantu - ir nusijuokė.
Išsitraukiau pilka suknele kuri iškart patraukė mano dėmesį.
Ji buvo paprasta, bet graži, trumpa, bet neper daugiausiai. Trumpom rankovėm su nėriniais.
Nieko nelaukus užsidėjau ja.
Ji man tiko kaip nulieta.
Vero pamačius net sušvilpė
-Vau mergyte, atrodai stulbinamai.
Nusišypsojau ir apsisukau ratu staipydamasi prieš veidrodį.
Išsitraukus derancius juodus aukštakulnius užsidėjau juos ir nuzvelgiau save. Atrodžiau gražiai..
Truko tik šiltesnio drabužio ant viršaus.
Visgi naktys buvo pakankamai šaltos.
Išsitraukus odine striukute užsidėjau ir ją.
Vero buvo su balta suknele kuri buvo nepadoriai atvira, bet jai taip tiko kad nieko nesakiau.
-Aš pasiruošus - drauge suplojo rankom.
Paskutinį kartą nuzvelgus save veidrodį palinkejau sau sėkmės ir žengiau pro duris.