Tave Sutikus...

54.

Dar nemačiau Džeiko tokio. Jis išėjo ismeiges akis į mane, kelis kartus suklupo ir nuvertė kėde stovėjusia prie palatos durų..
Aš visą laiką bandžiau neissiduoti ir žiūrėjau taip šaltai kaip tik mokėjau nors mano viduje dėjosi nežmoniški dalykai. Viena pusė norėjo apsikabinti ji ir iš bučiuoti, kita pusė norėjo jį griebti ir sudraskyti į skutelius.
Aš norėjau kad jis nors kartą pasijaustu taip kaip aš jaučiuosi jam mane iskaudinus.
Ir atrodo kad man pavyko su kaupu.
Prisnekejau tiek kad dabar man norėsi bėgti paskui jį ir pasakyti kad aš tik juokavau, kad aš jį myliu beprotiškai, nesvarbu kiek jis dar kartu mane iskaudins.
Bet deja greitai teko susidurti su tėvais, kurie buvo įsiutę. Jų susirauke raudoni veidai buvo nukreipti į mane.
-Ką tu sau galvoji panelyte?? - pirmas pradėjo tėtis.
Aš tylėjau nusukus akis
-Prašau žiūrėti i mane ir atsakyti kai tavęs klausiu!
-Gana tėti - atsidusus atsakiau
-Neaiskink man kada gana o kada ne!
Jis rėkdamas spjaudesi, mama susirūpinusi pažiūrėjo į jį ir ramindama uždėjo ranka ant peties. Tas ją piktai nusikrate.
-Viskas! Busi išvešta į kitą universiteta kuo toliau nuo jo ir šios vietos! Kuo arčiau mūsų!!
-Aš ne mažas vaikas tėti! - piktai surikau - man jau aštuoniolika ir galiu spręsti pati!! Jis priblokštas net atsilose
-Tu drįsti man prieštaraut?
-Taip, man jau nereikia jūsų nurodinejimu - tikrai aš buvau labai pavargus nuo jų griežtumo ir kontrolės..
-Ak taip?? - jis pažiūrėjo į mama tikėdamasis pagalbos bet ji nuleidus galva tylejo - jei taip, tada gali pamiršt kad turi tėvus, ir neskambink!
Ir išėjo.
Mama lėtai priėjo prie manęs
-Geila, nemanau kad tu teisingai elgiesi.. - ji vos neverkė - as nuo tavęs nenusigresiu.. Bet tėtis.. Jis persiutes.
-Atleisk man mama.. Bet aš myliu Džeika.. Nežinau kaip visa tai paaiškinti bet mano jausmai jam kuo tikriausi. Tikiu kad ir jis mane myli, tik jis gana problematiškas.
Nutilau ir pažiūrėjau į mama laukdama jos reakcijos. Ji priėjus paglostė man galva ir pasilenkus pabučiavo į kaktą
-Aš suprantu kad mes tau per griežti, bet viskas tik dėl to kad tu mūsų vienturte, mes tave be proto mylim, ir bijom kad tau ne viskas gerai sekasi.. - ji paėmė mane už rankos - tėtis, jis atsileis.. Aš pakalbėsiu su juo.
-Gerai mama.
-Prašau taves, saugok save - ji liūdnai nusišypsojo - Aš tau būtinai dar paskambinsiu, o dabar turiu eiti ieškoti tavo tėvo kol neprikrete kokiu kvailysčių. Myliu tave Geila.
-Ir aš jus myliu mama.
Jai išėjus mane užplūdo mintys, kad mano gyvenimas griūna minutėmis.
Džeikas įskaudino mane, dabar aš jį, o dar ir tėtį įskaudinau. Jei taip ir toliau aš nežinau kas bus..
Labai norėčiau nors trumpam atsiriboti nuo visko, bet tai neįmanoma.
Aš ir vėl verkiau. Per šias savaites tiek praverkiau kad užtektų stiklinei pripildyti.
Nežinau kas vyksta dabar, nežinau kas vyks toliau, ir kaip man su visu tuo reiks gyventi.
Man blaskantis ir nerandat vietos į palatą įžengė seselė.
-Sunki diena? - ji uzjauciamai pažiūrėjo, tikriausiai matė ir girdėjo visas dramas vykusias palatoje.
-Deja taip - atsakiau liūdnai.
-Manau tau nepakenks šiek tiek migdomųjų, tau reikia paiilseti ir išsimiegoti.
Nesipriešinau kai ji man į veną leido migdomuosius, pagaliau nors trumpam viskas užsimirš.
Paklausus ar nieko nenoriu ir man nuraminus kad tikrai nieko man nereikia ji išėjo.
Po kurio laiko apsunko mano kūnas, mintys išskydo. Ir aš panirau į palaimingaja tamsa.