Tave Sutikus...

47.

Išėjau iš bibliotekos įniršus. Kaip jis galėjo taip pasielgti?! Kokia jis turi teisę?!
Džeikas ji užmuš. O aš visai nepyksiu.
Dabar man reikia tik kažkaip susisiekti su Dzeiku ir viską paaiškinti.
Ėjau gatve kaip pamačiau prie prekybos centro stovintį taksafona. Ačiū dievui turėjau kelias monetas grynais, todėl pribėgus sumeciau į skylutę skirta mesti monetoms ir rinkau Džeiko numerį, kuri buvau neseniai išmokusi mintinai.
-Klausau?! - jo balsas buvo pilnas isiucio, fone girdėjau uženčios mašinos garsą.
-Džeikai, čia Geila, paklausyk manęs - uzdusus kalbėjau - Nepagalvok nieko blogo, aš buvau su Zedu tik todėl kad norėjau pasakyt kad aš su tavim!
-Dėl dievo meilės Geila aš tau sakiau aiškiai kad draudžiu susitikti su juo! - jis rėkė tiesiai man į ausį - kur jis dabar?! Aš prisiekiu kad ši karta jis gyvas neišeis iš ligoninines!
Kaip ir tikėjausi Džeikas taip lengvai visko nepaliks.
-Mazuti, - pirma karta į jį taip kreipiausi ir man buvo baisiai keista - nusiramink, jis pagriebes mano telefoną tau atsiliepė ir viskas - tikrai nesiruošiau sakyt kad dar ir sudaužė telefoną. Sužinojęs tai jis tikrai ji nužudytu.
-Man nesvarbu Geila, kur tu esi?
-Aš prie prekybos centro, miesto centre, už bibliotekos.
-Lik ten, aš atvažiuoju.
Ir numete ragelį. Bijau jo sulaukt. Nežinau kas bus Zedui. Nežinau kas bus man.
Visa drebedama iš įtampos nuėjau prie šalia esančio suoliuko ir Atsisėdau.
Visai po kelių minučių, suzviege mašinos padangos ir prie manęs sustojo Džeiko visureigis.
Džeikas iššokęs iš masinos priėjo prie manęs
-Lipk į vidų Geila, važiuosim ieškoti tavo draugo, ir išsiaiškinsim kas ką myli.
Jis piktai pažiūrėjo i mane
-Judink savo dailų užpakaliuka kitaip per jėgą sugrusiu į mašiną.
Ilipusi į mašiną atsisukau į Džeika.
-Prašau nereikia, pamirsk ji, jis suprato kad aš myliu tave ir aš būsiu su tavim - žvelgiau maldaujanciom akim.
-Man neatrodo kad jis suprato, aš jam paaiškinsiu.
-Ne!! - trenkiau kumščiu į daiktadeze trukus kantrybėj - man gana visų tų muštyniu ir barnių! Pamirsk ta kvaili Zeda! Aš tavęs prašau!!
Jis nustebęs žiūrėjo į mane.
-Kodėl tu taip nenori kad aš jam paiskinciau ką tu man reiški? Nejaugi nesupranti kad aš tave myliu ir žiauriai pavydžiu!!
-Aš suprantu! Bet kumščiais nieko neišspręsi Džeikai dėl dievo meilės.
Jis nieko man neatsakė tik piktas spoksojo į priešais esanti kelią.
-Jei mane myli, tada paklausysi manęs - pabandžiau išsitraukti savo didžiausią kozirį.
-Myliu - jis atsiduso - bet....
-Jokiu bet - pasilenkiau ir Apkabinau ji.
Jis nenoriai bet taip pat atsakė man tuo pačiu.
-Neleiskim kažkokiam kvailam Zedui griauti musu santykių.
Ir įsisiurbiau į jo piktas lūpas.
Atsitraukusi paglosciau jo veidą
-O dabar būk geras nuvesk mane į paskaitas.
-Gerai, - jis paspaude ranka mano koja - bet prizadek kad jei jis prie tavęs lys, tu iš kart man skambinsi.
-Pažadu - atsakiau.
Visa kelią pratylejau, nes įtampai Atsitraukus mano kūną užgriuvo nuovargis.
Jau beveik atvažiavus Džeikas pažiūrėjo į mane
-Geila, tu tikiuosi išgėrėj kontraceptine piliule?
Mano širdį nudiege baimė. Man visai iš galvos buvo išėję. Baimės sukaustyta tylėjau, Džeikas sustabdė masina ir atsigręžė į mane
-Prašau pasakyk kad išgėrėj.
Lėtai atsisukau į jį
-Bijau kad ne...