Tave Sutikus...

50.

Man sėdint su tėvais restorane nepaliaujamai sukasi mintys apie Džeika todėl ne iškart susivokiu kad tetis žiūri į mane ir kažko klausia
-Atsiprašau tėti, buvau truputi uzsigalvojusi- pasitiesiau servetėlė ant kelių - gali pakartot klausimą?
-Klausiu kaip sekasi paskaitos - tėtis visai nepykdamas nusišypsojo.
-Gana gerai, po ano įvykio prisivijau bendramokslius.. - nutilau - sakyčiau kad tikrai gerai.
-Džiugu girdėti Geila! - jis suplojo rankomis - mums tavęs labai trūksta namuose, bet jau beveik baigėm apsiprasti - ir meiliai pažiūrėjo į mama, kuri rinkosi vyną prie patiekalo.
-Geila, ko norėsi? - mama pažvelgė į mane - matau kad čia yra labai gardžių sušių, aš jau išsirinkau.
Man visai nebuvo apetito bet norėjau išvengti nereikalingų klausimų tad užsisakiau blyneliu su braškėmis ir kolos stikline.
Tėvai visa laiką vienas per kitą šnekėjo ir pasakojo kas vyksta gimtajame mieste, o aš buvau panirus į savo mintis.
Aciu dievui tėvai buvo labai geros nuotaikos ir net nepastebėjo kad į jų pokalbį atsakau tik aha mhmm ir panašiai..
Man labai norėjosi paimti telefoną ir parašyti Dzeikui. Bet žinau kad tėvai šį poelgį vadintų nemandagiu. Pas mus šeimoj galioja tokia taisyklė, kad jei šeima prie stalo jokių telefonu.
Pagaliau mums pavalgius prisistatė padavėja ir pateikė sąskaitą.
Tėvams sumokėjus pakilom ir ruošėmės eiti iki masinos.
-Mes su tavo tėčiu apsistojome motelyje, todėl rytoj dar pasimatysim - mama man nusišypsojo ir paglostė plaukus - šiandien jau gana vėlu, ir tu tikriausiai esi pavargus ir norėtum grįžti į savo kambarį?
Jaučiausi sudinai kad noriu kuo greičiau atsikratyti tėvais bet nieko sau negalėjau padaryti todėl melavau
-Tiesa sakant tu teisi, aš pavargau, ir jaučiu kaip man isiskaudo galva - pažiūrėjau į mama ir tėtį liūdnai - Tikiuosi nepyksit kad paliksiu jus taip anksti?
-Na ką tu, - tėtis priejas apkabino mane per pečius - ryt juk dar visa diena busim čia.
-Taip, ir pažadu kad skirsiu visa savo laiką jums - nusišypsojau jiems.
Man meluoti nepatinka... Bet negaliu net pagalvoti ką Džeikas veikia tam vakarėlį vienas.
Man iškart į galvą lenda vaizdas kaip jis sėdi su kokia keksyte ant kelių.
Tėvams mane parvezus iki bendrabučio pasilenkiau prie jų abiejų ir pabučiavau į žandus.
-Ačiū už vakariene.
-Nera už ka brangute - mama paglostė mano veidą - o dabar bėk į kambarį.
-Labanaktis - tėtis pasilenkęs per mama nusišypsojo man.
Pamojus nubėgau į kambarį.
Man reikia paskambinti Vero ir paklausti apie vykstanti vakarėlį. Daugiau neturiu pas ką paklausti o žinau kad drauge tikrai žinos kur viskas vyksta.
Todėl paciupus telefoną surinkau jos numerį ir laukiau kol atsilieps.
-Alio? - jos balsas nuskambėjo tyliai.
-Čia Geila, gal žinai kur vyks vakarėlis netoliese? - labai tikėjausi kad ji žinos.
-Nee, o kam tau reikia?
-Ilga istorija - liūdnai atsakiau.
-Palauk, jei labai reikia aš paklausiu pas Noju, jis šalia manęs.
Ji patraukė telefoną nuo ausies ir uždavė klausimą Nojui. Ji netrukus atsakė
-Vakarėlis vyksta mūsų pazystamo Kriso name, pameni mes su juo žaidėm beer ponga? - puikiai ji atsiminiau.
-Taip, pamenu.
-Tai jo namas visai netoli nuo tos vietos kur vyko vakarėlis ir mes žaidėm ta nesąmone, i kaire puse pasukus trys namai ir tada jo, ten vyksta vakarėlis.
-Ačiū tau labai! - dėkinga sušukau.
-Būk atsargi.
-Būtinai - atsakiau ir padėjau ragelį.
Laikas vykti ten.