Tave Sutikus...

46.

Kita diena riuosiausi į paskaitas, ir aptarinėjau nuotykius su Vero.
Pagaliau pasitaikė rytas kai mes kartu ruošiamės į paskaitas, ir galėjom pakalbėti.
Po ano vakaro mes su Dzeiku nesimatėm, nes norėjau pasimokinti, ir neatsilikti nuo bendramoksliu, todėl sėdėjau bendrabutį.
Aišku visa laiką susirašinėjom, bet jau spėjau pasiilgti..
Kaip tik šnekau su Vero apie Zeda, kad reikia man su juo susitikti ir pasakyti kad aš su Džeiku, ir tarp musu nieko negali būti, nes aš myliu kita.
Aisku puikiai žinau kad man Džeikas uždraude susitikti su juo, bet aš turiu pakalbėti.
Turiu pasakyti kad jis nieko nesitikėtu.
Todėl šiandien ryte aš jam parašiau ir pasiūliau susitikti miesto bibliotekoje, kur žinau kad Džeikas mūsų neuztiks ir nesupyks.
Zedas sutiko, nes tikriausiai tikisi kad aš sutiksiu pabandyti su juo būti pora.
Kad ir kaip gaila, jam teks nusivilti.
-Tikrai nenori kad eičiau kartu su tavim? - jau kelintą sykį Vero klausia manęs.
-Ne, viskas gerai, manau kad ir pati susitvarkysiu.
Ji guztelejo pečiais priėjus pakstelejo į žandą ir išėjo į paskaitas prizadejus kad paskambins.
Man pirma laisva, todėl šitą laiką išnaudosiu pokalbiui su Zedu.

.........
Atvykus į vietą, manęs jis jau laukė su knyga rankose.
Man priėjus arčiau jis atsistojo
-Sveika - jau lenkesi pabučiuoti mane į žandą bet aš issisukusi atsiremiau į knygų lentyna.
-Labas, Zedai.. - nežinojau kaip pradėti pokalbį - klausyk..
-Sakyk tiesiai šviesiai - jis nesistengė lengvinti pokalbio
-Aš.. Negaliu, aš.. su Džeiku - nuleidau akis - ir aš jį myliu..
-Po visko ką jis tau padarė tu ji myli? - jis susiraukė - rimtai Geila?
-Jis pasikeitė..
-Taip, pasikeitė - jis nusijuokė - tu tokia naivi?
-Aš ne naivi Zedai, aš jį myliu.
-Jis tavęs nenusipelnė Geila - jis perbraukė ranka per plaukus ir atsiduso - tu jam per gera.
-Cia aš sprendžiu su kuo man būti.
-Na taip, - jis prisedo ant kėdės šalimais - bet esi tikra kad neliksi įskaudinta? Kad neverksi?
-Nesu tikra, - papuciau lūpas gindamasi - bet aš negaliu tavęs pamilti. Aš myliu ji.
Pirma karta mačiau Zeda pikta ir man buvo nejauku.
Jau norėjau atsisveikinti, kai suskambo mano telefonas. Issitraukusi ji pamačiau kad skambino Džeikas, norėjau atmesti skambutį ir įsikišti telefoną atgal į kisenia bet nespėjau nes Zedas griebė man iš rankų ir pakėlė ragelį.
-Ko nori Džeikai? Ji su manim.
Ir nutrenkė ragelį.
Stovėjau išsižiojusi.
-Ką tu padarei?!! - uzrekiau ir tvojau ranka jam į krūtinę priversdama ji atsitraukti - kokia teise tu turi?!
Telefonas vėl suskambėjo bet Zedas net nesiruošė man jo atiduoti todėl suspiegiau iš pykčio taip prisisaukdama bibliotekininke
-Kas čia darosi??! - ji piktai mus nužvelgė - čia negalima triukšmauti.
-Bet jis neatiduoda mano telefono - iš nevilties sušukau.
Ji nužvelgė Zeda prisimerkusi
-Jaunuoli, tuoj pat atiduok merginai jos telefoną.
Mano telefonas nenutildamas skambėjo ir skambėjo
-Minutę - Zedas net nesiruošė atiduot mano telefono - jis vėl pakėlė ragelį - žinai ji sakė kad mane myli
-Ne!!! - uzrekiau nebūdama tikra ar mane išgirs Džeikas.
-Jaunuoli arba atiduok telefoną arba aš kviečiu policija - bibliotininke nežinojo kaip elgtis.
-Gerai, atiduodu - Zedas jau tiesė man telefoną, aš patikėjusi bandžiau susigrąžinti, bet staiga jis ji numetė ant žemės ir kulnu sudaužė ekraną.
-Asile!!! - neistveriau ir surikau - kaip tu galėjai! Tu šunsnuki!!
Jis lyg niekur nieko praėjo pro mane ir išėjo.
Aš atsiklaupiau pažiūrėti ar jis dar veikia, bet telefonas nerodė jokių ženklų kad veiktu.
Is nevilties pravirkau.
-Brangute ar nori išsikviesti policija? - bibliotininke priėjo arčiau ir uzdejo delną man ant peties.
Aš tik papurciau galva.
Įsivaizduoju koks įsiutęs Džeikas, ir kas dabar bus...