...aš drąsi...

Du bepročiai

Labai gaila, bet vakarykštis vakaras nesibaigia taip kaip planuota. Na, bent jau kaip aš planavau... mūsų kambarys yra paliekamas jau po vidurnakčio. Kailas tikrai buvo nusiteikęs smagiai ir buvo geros nuotaikos, tad tikrai kažko tikėjausi kai liekame tik dviese, bet jis tik mane apkabina ir užmiega šalia. Net nepaliesdamas, vėl nepaliesdamas manęs kaip moters, kaip žmonos...

Tad ryte prabundu bjaurios nuotaikos, kurios visai nepataiso nusileisdama žemyn pusryčių Felisitė. Pusryčiaujame dar tik aš ir Kailas, visi kiti miega. Tad kai pamatau Felisitę... Ji nusileidžia kaip audra- visa pajuodusi iš pykčio ir besisvaidanti žaibais. Ir tie žaibai yra skirti mano vyrui.

- Ar tu išprotėjai?!- puola ji iškart.- nejau jūs tikrai varžysitės?

Susivokiu, kad ji turi minty Kailo ir Sebastiano lažybas.

- Jis pats pasiūlė. Sebas jau didelis berniukas.- ramiai atsako Kailas, toliau dorodamas omletą.

- Jeigu jis kvailys, tai nereiškia, kad tokiu turi būti ir tu!- Felisitė nė trupučio nesibaimindama mano vyro, toliau spaudžia jį į kampą.

- Jam ir sakyk, kodėl puoli mane?- atsainiai trukteli pečius Kailas, ignoruodamas ją.

- Galėtum nepasirodyti koks esi idiotas ir nutraukti tai!

Kailas kilsteli galvą ir piktu žvilgsniu perveria mano draugę. O aš... ja sužavėta. Nes nemačiau nieko, kad kas jo taip nė trupučio nebijotų.

- Kadangi esu šį rytą gerai nusiteikęs ir atsižvelgiant, kad esi mano draugo žmona, tiesiog ignoruosiu tavo žodžius.- Kailas abejingai gurkšteli kavos. Tai daro taip lėtai, kad galiu tik spręsti, kaip jis vos tramdosi jai neatsikirtęs griežčiau.

- O bent apie Melitą pagalvojai? Ar tau irgi nusispjauti ant jos, kaip ir Sebui ant manęs?

Matau kaip Kailas tvirtai sukanda dantis, tvardydamasis. Jis atsilošia kėdėje prikaldamas mano draugę įtūžusiu žvilgsniu. Bet ji daug drąsesnė už mane ir aukštai iškėlusi galvą atlaiko mano vyro žvilgsnį.

- Felisite, užteks!- nugriaudėja griežtas Sebo balsas. Jis lėtai nulipa laiptais, vis dar nerdamasis per galvą megztinį.

Felisitė nukreipia savo žvilgsnį nuo mano vyro ir palengva atsitraukia.

- Gal jau užteks tų dramų, princese?- piktai vis dar puola ją vyras. Kreipdamasis į savo žmona "princese" jis taria su tokia užslėpta pašaipa, tad tai toli gražu neprimena malonaus kreipinio.

Felisitė apsisuka ir pervėrusi savo vyrą įsiutusiu žvilgsnius praeina pro jį, specialiai užkabindama jį pečiu. Ji pakyla laiptais ir kažkur tolumoje neužilgo pasigirsta stipriai trenkiamos durys.

- Gavai?- paklausia Sebas Kailo.

- Neabejoju, kad mažiau nei pats.- atsako jam Kailas.- Traukiesi?

- Ne. Žinoma ne. Ir ji turės su tuo susitaikyti.

Sebas išsitraukia cigaretę ir žiebtuvėlį prieš dingdamas už lauko durų.

- Ar tai taip pavojinga?- tyliai paklausiu Kailo, kai Sebastianas dingsta lauke.

- Žinoma, kad ne.- Kailas pabučiuoja man į plaukus ir vėl imdamasis gurkšnoti kavos.- Mes taip darėme šimtus kartų. Nėra ko nerimauti. - pamatęs, kad manęs neįtikino, jis šykščiai šypteli.- Pas juos dabar įtempta situacija, todėl ji reaguoja per jautriai. Nekreipk į juos dėmesio.

Truputi pykteliu. Ne ant Kailo, o ant draugės. Akivaizdu, kad Sebas draugui pasipasakoja, o vat mano geriausia draugė... Skaudu...

Jau įdienojus, susirenkame visi lauke. Kailas su Sebu vis dar pasiryžę varžytis. Ir net neketina keisti savo nuomonės. Toks jausmas susidaro, kad Sebastianas specialiai leisis nuo tos trasos vien tam, kad nenusileistų žmonai. O Kailas tiesiog neturi iš ko rinktis...