...aš drąsi...

Paskutinis gilus įkvėpimas

Pasirodo Sebastianas tikrai geras. Jis padarė savo darbą ir Kailas miegojo kietai. Labai kietai. Atsikėlė tik antrą po pietų, o jam, kaip ankstyvajam vyturiui, tas labai daug reiškė. O ir atsikėlė nekokios savijautos. Negalėjau nesišypsoti jį tolį matant: susigūžęs, bijantis bet kokio garsesnio garso, raudonomis akimis ir gergždinčiu balsu. Bijau net pagalvoti, koks turėjo atsikelti jo draugas...

- Šiandien nebus jokių svečių...- sumurmėjo Kailas, išsitiesdamas svetainėje ir padėdamas galvą man ant kelių.- Noriu ramybės.

Pabučiavau jam į smilkinį ir leidau jam toliau snausti žiūrint kažkokį filmą apie romantišką poros gyvenimą. Viduje netvėriau džiaugsmu, nes šiandien jis net kojos iš namų nekels...

***

Kitą dieną, Kailo jau pasibaigus pagirioms, priminiau savo prašymą ir jis sutiko nuvažiuoti pas dėdę pietų. Mums tik atvažiavus į jų namus, Kailas iškart užsidarė dėdės kabinete ir ten pratūnojo geras porą valandų. Labai buvo smalsu apie ką jie kalbasi, bet draugiją palaikiau tetai.

- Negaliu atsidžiaugi, kad mūsų giminėje atsiras dar vieni dvynukai.- plačiai šypsodamasi čiauškėjo teta.- Ar jau sugalvojote vardus?

- Dar ne.- atsidūstu ir susivokusi, kad jau neužilgo šios dvi širdelės išvys pasaulį, plačiai nusišypsojau.

- Aš taip nekantrauju, taip laukiu...- Kailo teta man spusteli ranką.- Man Kailas visada buvo kaip sūnus, tai ir jūsų vaikus laikysiu tikrais savo anūkais. Tai- Dievo dovana.

- Tai jau tikrai...- pritariu jai ir ranka persibraukiu per dienomis augantį pilvą. Po visko, ką mums teko išgyventi, po praradimų, po mano operacijos ir tikėjimo, kad nebūsiu mama, kitaip ir negalima pavadinti. Tai stebuklas. Tikrų tikriausias stebuklas.

Grįžome namo jau visai vakare. Susirangiau lovoje prie šilto Kailo kūno ir tvirtai jį apkabinau.

- Ką sakė dėdė?- paklausiu, nes šis klausimas man visą dieną nedavė ramybės.

- Mažai ką.- Kailas atsidūsta.- Teisiškai galime bandyti gauti apribojimą tam padugnei artintis prie tavęs, bet tai mažai ką padės.- jis vėl giliai įkvepia ir po kelių akimirkų tylos, tęsia toliau.- Rytoj dėdė paskatins pradėti ikiteisminį tyrimą dėl narkotikų platinimo, ir paskelbs jo paiešką.

- Emilis susijęs su narkotikų prekybą?- kilsteliu galvą negalėdama tuo patikėti.

- Seniau Londone jis buvo. Tarkim ir Milane jis užsiima tuo.

- Tarkim?

- Gali atsirasti liudininkai, kurie tai paliudytų.

- Tai Emilio imsis ieškoti policija? Tau nereikės?

Kailas nieko neatsako, bet... man pasidaro ramiau. Kai bus įvelta policija, Kailas nebus toks kvailas ir aklai nesivaikys jo.

- Mažute, pasistengsiu, kad šis košmaras greičiau baigtusi.

- Didžiausias košmaras man, kai bijau dėl tavęs.

- Nieko man nenutiks. Pažadu tau.- Kailas, kilstelėjęs galvą pabučiuoja man į viršugalvį.

- Pažadėk, kad būsi šalia per gimdymą. Kad būsi šalia, kai tavo vaikai išvys šį pasaulį...

- Bijai?- jis nusišypso.

- Su kiekviena diena vis baisiu...- prisipažįstu,- nes vos pagalvojus kaip juos reikės ištraukti...

Kailas nusikvatoja nuo mano žodžių.

- Tau gera juoktis, ane?- pykleliu ir atsisėdu lovoje, - pats įkišai, o toliau jau tvarkytis man...

- Mažute...- jis irgi atsisėda ir švelniai prikanda mano patemptą lūpą. - Juk milijonai moterų gimdo.