...aš drąsi...

Dingusi sesuo

- Kaip galėjai nesužiūrėti ir nepastebėti, kad ji dingo?- po namus aidėjo grėsmingas Kailo balsas.- Kaip galėjai nepasirūpinti ja?

- Ji jau suaugusi. Negi aš ją turėjau laikyti namuose?- Korbio balsas kiek virpa, bet garsumui nė kiek nenusileidžia broliui.- Ji turėjo važiuoti tik pas manikiūristę...

- Juk žinai, kokia dabar įtempta situacija ir turime visi saugotis...- Kailo balsas užlūžta pagalvojus apie blogiausią. Jis susiima už galvos ir vaikščioja iš vieno svetainės galo į kitą- Dėdei sakei?

- Skambinau, bet dar per mažai laiko praėjo nuo jos dingimo. - Korbis kilsteli galvą, kurią prieš tai beveik visą laiką laikė nunarinęs.- Tik rytoj galėsim skelbti oficialią paiešką.

Kailas paklaikusiu žvilgsniu apsidairo po svetainę, į kurią visus, net ir darbuotojus, jis sukvietė.

- Tu.- duria jis pirštu į Sandrą.- Tu su ja pastarąsias dienas bendravai. Ką žinai apie dingimą?

- Aš...- ji pasimuisto nejaukiai.- nieko nežinau. Tikrai. Pati norėjau su ja važiuoti, bet ji pasakė, kad skuba ir išvažiavo viena.

Kailas dar prisimerkęs spigina į ją, bet ji atlaiko jo žvilgsnį. Kažkoks siaubas... Niekaip negaliu patikėti, kad Izabelė taip ėmė ir prapuolė... Buvo kilusi mintis, kad ji su Luku, bet neseniai skambinau jam, o jo telefonas buvo išjungtas. Bet žinant jį, jo atsakingumą, tai jis nebūtų leidęs jai imti ir taip dingti. Lukas per daug gerai žino savo buvusio darbdavio paranoją kontroliuoti, tad tikrai būtų pranešęs... Juk jis ne vieną kartą norėjo pasikalbėti su Kailu atskleisdamas jam savo ir jo sesers romaną, bet Izabelei vis pavykdavo užkirsti kelią. Tad Lukas tikrai jos neslapstytų... O jeigu nagus prikišo Emilis? Nejaugi jis taip būtų žemai puolęs ir padaręs ką nors Izabelei? Ar jis galėjo bandyti per ją keršyti Kailui? Juk aš buvau Kailo globoje visą šį laiką, tai jis nusitaikė į kitą jo jautrią vietą- jo šeimą?

Su ta slogia nuotaika ir išsiskirstome visi. Kailas vėliau sukviečia apsauginius į savo kabinetą aptarti sesers paiešką. Man jo gaila... Jis nežino ko griebtis... Noriu kaip nors jam padėti, matau jo kančią, bet nežinau kaip... Vėliau jis, nieko niekam nesakęs išvažiuoja su vyrais tęsti toliau sesers paieškos. Nors jos paieškos tokiame dideliame mieste kaip Milanas, tai kaip ieškoti adatos šieno kupetoje...

Jeigu čia prikišęs nagus Emilis... Sandra. Reikia pasikalbėti su Sandra. Žinau, kad ji kaip nors tikrai susijusi su Emiliu ir tikrai turi ką žinoti apie tą mįslingą dingimą. Randu ją savo kambaryje darantis makiažą ir besiruošiančią į miestą.

- Galiu su tavimi pasikalbėti?- paklausiu įeidama į jos kambarį.

- Žinoma.- ji pasisuka į mane.- Kas nutiko?

- Ar tu ką nors žinai apie Izabelę?- paklausiu prieidama prie jos.- Sandra, nieko neslėpk.

- Aš jau viską pasakiau Kailui.- Ji pažvelgia į mane savo žydromis akimis. - Tikrai neturiu ko slėpti.

- Ar tu bendrauji su Emiliu?- paklausiu jos tiesiai šviesiai.

- Ką? Ne...- ji atmeta savo šviesius plaukus sau per petį.- Kodėl taip pagalvojai?

- Todėl, kad jūs vienu metu buvote toje pačioje vietoje.- tariu kuo ramiausiai, nors viduje, prisiminusi parduotas nuotraukas, visa užverdu.

- Kuo tu mane kaltini? Jeigu pati susitikinėji su juo, tai kodėl manęs to klausi?- ji pašoka ir įsmeigia į mane piktą žvilgsnį.- Kodėl prie manęs kabinėjiesi?

- Nesikabinėju, tik perspėju, jeigu tu čia esi prikišusi nagus...

- O nepagalvojai, kad ji gali būti pas tą savo draugužį?- ji kilsteli smakrą ir piktai šypteli.- Ką pasakys sužinojęs tavo vyras, kad ilgą laiką nuo jo slėpei jos romaną su tuo apsauginiu?