Mūsų svajonių namas

7.4K 386 118
                                    

Ar žinote, kaip atrodo miręs žmogus? Miręs savo vidumi? Jis toks pats, kaip ir į mane žvelgiantis veidas iš veidrodžio. Negyvos paraudusios nuo verkimo akys, papilkėjusi oda, juodi paakiai ir nusvirę pečiai. Ir tai tik išorė. O viduje...

Į šį motelį atvažiavau vakar vakare. Iš jo namų... Visą kelią kažkaip tikėjausi, kad jis vysis mane. Bandys sulaikyti mane išvežusį automobilį. Jeigu jo žodžiai, ištarti man išeinant, tikrai tiesa, kad jis myli mane, tai jis neturėjo leisti man išvažiuoti. Norėjau, kad jis šauktų, rėktų ant manęs, galbūt net prievarta būtų atplėšęs nuo taksi durelių, bet... jis jis stovėjo sutrikęs ir žiūrėjo kaip dingstu iš akių...

Todėl, užsidariusi šiame mažame motelio kambarėlyje, permąstau kiekvieną vakar dienos smulkmeną. Esu sutrikusi. Esu sumautai sutrikusi ir nebežinau kaip elgtis...

Po ilgų valandų gulėjimo lovoje ir žiūrėjimo į vieną tašką sienoje, reguliariai pakeičiant tai verkimu ir gailėjimusi savęs, prisiverčiu atsikelti ir išeiti į lauką. Nors lauke šilta, bet aš vis tiek susisupusi į sportinį džemperį. Netvarkingus ir neplautus plautus apgaubiu gobtuvu. Iš šalies atrodau lyg narkomanė, bet jau tuo mane palaiko šalimais kavinukėje, kai atsisėdusi į tolimiausią kampą, užsisukau latte kavos ir porą skrebučių. Prisiverčiu juos suvalgyti, nors nejaučiu jokio skonio. Ryjant kąsnį turiu sau priminti, kad tai dėl vaikų. Jiems reikia maisto. O man... man jau nieko nebereikia...

Numetusi kelias eurų monetas prie net nepaliestos kavos, grįžtu į viešbutį. Vestibiulyje prie administratoriaus stalo nieko nėra, todėl netrukdoma nueinu link lifto. Nejau visos kitos dienos tokios ir bus? Betikslis egzistavimas?

Paspaudžiu savo aukšto mygtuką, bet nespėjus užsidaryti durims, užsiveriančios durys yra sulaikomos, o į liftą įlipa vyras ir net nepažvelgęs į mane, leidžia netrukdomai užsidaryti durims. Liftas trūkčiojančiai pajuda aukštyn. Paslapčia žvilgteliu į šalimais stovintį grėsmingos išvaizdos vyrą. Esu tikra, kad jį esu mačiusi ir netoliese prie kavinės, kurioje kątik buvau. Bet... Jau pati nebetikiu kas tiesa, o kas tik mano lakios vaizduotės vaisius. Esu pavargusi. Nusivariusi kaip šuo. Trokštu kuo greičiau kristi į lovą. Jaučiuosi tokia išsekusi, kad vos pastoviu ant kojų. Užsikišu plaukų sruogą už ausies ir pirštu prilaikau gobduvą. Tokioje stadijoje mažiausiai noriu likti atpažinta. Bet mano lifto kolegai esu neįdomi. Jis tik buku žvilgsniu žiūri į didėjančius aukštų rodymo skaičiukus.

Liftas griausmingai sustoja ir lėtai atsiveria durys. Atsiplėšiu nuo sienos ir pasiruošiu žengti iš lifto kabinos. Pasisuku eiti, kai kaip tik tą akimirką pamatau koridoriaus gale iš mano kambario išeinantį Kailą. Mūsų žvilgsniai iškart susitinka, pašiaušdamas man odą. Mane iškart pagauna panikos priepolis, tad puolusi atgal į lifto kabiną, delnu paspaudžiu atsitiktinius aukštų mygtukus.

Durys pradeda vertis. Prisispaudžiu prie sienos ir stebiu kaip užsidarančios durys mane atskiria nuo jo.  Matau, kaip Kailas atskuba koridoriumi. Bet per vėlu... Kaip jis taip greitai mane rado? Nenoriu jo matyti... Aš dar nepasirengusi. Aš dar nepakankamai atspari jo kerams. Aš kaip sužeistas žvėris prieš maitvanagį.

Jau kai maniau, kad vėl ištrūkau iš savo vyro gniaužtų, staiga durys nustoja vertis ir vėl plačiai atsiveria. Paniškai pradedu spaudyti atsitiktinius mygtukus, bet durys man nepavaldžios. Mano tylusis kabinos kolega laiko ranka duris ir neleidžia joms  užsiverti. Puolu iš lifto, bet mane iškart pagauna Kailas. Bandau sušukti, kviestis pagalbos, bet jis ranka užspaudžia man burną ir vėl įstumia atgal į lifto kabiną.

- Ššš.- ramina jis užsiveriant lifto durims ir pradėjus kabinai leistis žemyn.- Nešauk. Patrauksiu ranką, jeigu nekelsi skandalo, gerai?

Linkteliu galvą ir iš siaubo išplėstomis akimis žvelgiu į vyrą priešais save. Jis lėtai atitraukia ranką man nuo burnos. Nenuleisdamas akių nuo manęs, Kailas net neketina atsitraukti nuo manęs. Jis laiko visus tuos tris aukštus, kol leidžiamės žemyn, užspaudęs lifto kampe. Jo artumas, kvapas, kūno šiluma vėl apgaubia mane. Užsimerkiu ir kenčiu. Kenčiu tvardydamasi jo nepalietus.

...aš drąsi...Where stories live. Discover now