We Are Who We Are ✨

4 Dalis

Barbenimas į duris privertė atitraukti akis nuo veidrodžio.

-Užeik, - atsakiau ir atsisukau į duris. Chris įėjo į kambarį su šypsena, tačiau vos jam pamačius mano aprangą šypsena dingo. Po poros sekundžių jis nuleido akis į žemę.

-Tau viskas gerai? - sunerimau. Nejau aš taip blogai pasirinkau drabužius?

-Taip, tik... Norėčiau tave pagirti, bet jei Blake sužinos... - Christopher nejaukiai pasikasė sprandą. - Bet jei meluosiu ir sakysiu, jog atrodai ne fantastiškai, jis taip pat supyks, - Chris trūktelėjo pečiais. Nusišypsojau.

-O aš jau galvojau... Ačiū, - padėkojau, priimdama jo netiesioginį komplimentą. Vaikinas tik nusišypsojo.- Ar jau važiuosime? - pasitikslinau. Christopher linktelėjo ir atidarė man duris. Nusišypsojusi priėjau prie durų, bet vietoj to, kad išeičiau iš kambario apsikabinau Christopher, priversdama jį šiek tiek pasimesti, bet netrukus jis taip pat mane apsikabino.

-Gerai jautiesi? - Christopher paklausė.

-Taip. Viskas gerai. Einam, - atsitraukiau nuo vaikino ir išėjau iš kambario. Netrukus ir vaikinas ėmė sekti mane.
Įėjau į svetainę, kur sėdėjo visi vaikinai.

-Ji jau čia, - Chris pasakė, kadangi nei vienas iš jų nepastebėjo mūsų. Visų akys pakilo į prašnekusį draugą, tačiau dėl kažkokios priežasties, jis sulaukė mažiausiai dėmesio.

-Ji atrodo nuostabiai, negi ne? - Chris su šypsena veide apsikabino mane iš už nugaros. Sukikenau prisiglausdama prie jo.

-Chris, paleisk ją. Ji eina persirengti, - Blake pasakė ir visi vaikinai visiškai nesupratę atsisuko į jį.

-Kodėl? - susiraukiau, lygiai taip pat kaip ir visi jo draugai.

-Neleisiu nei jums, nei kažkokiems tipams klube nužiūrinėti savo sesutės. Persirenk, - Blake vėl paliepė.

-Blake, tu gal juokauji? - atsidusau ir jau ruošiausi eiti, tačiau Chris mane sustabdė.

-Hey, pastovime už save,- vaikinas pasakė man.- Taip, ji pirmą kartą eina į klubą ir ji nežino kaip turėtų rengtis, todėl ji nueis ten šitaip apsirengusi ir pamatys, jog sekantį kartą teks pasieškoti kitokio tipo drabužių. Mes būsime su ja, ji nevažiuoja į klubą viena, tad dėl kitų jaudintis nereikia. O mes... Ji juk mūsų draugė. Asmeniškai man, ji visada graži, - Chris pasakė ir aš išsišiepiau apsikabindama jį. Šiandien aš pernelyg drąsi.- Nemanau, jog turėtum drausti jai daryti tą ar aną, vien dėl to, jog ji tavo sesuo. Jade nebe mergaitė ir ji puikiai gali priimti sprendimus pati, tiesa? - Christopher viena ranka apkabino mane ir šyptelėjo. Linktelėjau.

-Gerai. Bet tu nė per metrą nuo manęs, - brolis atsistojo ir atsiduso.

-Nė per pusę, - nusišypsojau, dėl ko ir Blake nusišypsojo.

Buvo gan įdomu ir linksma, iki kol vaikinai magiškai dingo.

Prasibraudama pro žmones, priėjau prie baro. Vyrai ir vaikinai sėdintys ten, nužvelgė mane, tačiau aš tučtuojau ėmiau trauktis, iki kol radau sėdinčią merginą.

-Ar galiu prisėsti? - paklausiau. Graži blondinė linktelėjo ir aš atsisėdau šalia.

-Aš Perrie, - mergina prisistatė, tačiau buvo aišku, jog ji gėrė.

-Aš Jade, - šyptelėjau.

-Kodėl tu čia? Nesakyk, kad ir tave kažkas įskaudino, - ji nužvelgė mane išduodama priežastį, kodėl ji čia.

-Aš pirmą kartą čia. Pamečiau savo draugus, tad neįsivaizduoju ką daryti, - šyptelėjau.

-Nebijok. Niekas prie tavęs nelys kol aš čia,- Perrie nusišypsojo ir paėmusi stikliuką užsivertė jį, išgerdama.

-Kas nutiko? - po kelių minučių paklausiau, suprasdama, jog ji turėtų išsipasakoti.

-Jis paliko mane žinute. Toks jausmas, jog tie keturi metai jam buvo niekas, - mergina atsiduso.

-Vadinasi jis buvo nevertas tavęs. Tu rasi geresnį, - stengiausi padrąsinti ją. Perrie tik šyptelėjo man, lyg dėkodama už padrąsinimą, tačiau nusisukusi išgėrė dar vieną stikliuką.

-Jis taip pat paliko mane be namų, - Perrie suniurzgėjo. Paglosčiau merginos aksominius plaukus.

-Hey, pagaliau... - Erick balsas pasigirdo už manęs, tačiau Perrie iš karto atsistojo.

-Žinau, kad mano gražuolė nauja draugė yra labai graži, bet prašom apsisukti ir eiti iš čia. Ji mano, - Perrie pasakė ir smarkiai apsikabino mane, priversdama mane sukikenti.

-Perrie, mieloji, jis mano draugas, - pasakiau jai.

-A... Gerai. Aš Perrie, - mergina nusišypsojo vaikinui ir vėl prisėdo.

-Kad ir kas čia buvo... - Erick sumurmėjo. - Tavęs baisiai ieško Blake,- jis pasakė.

-Aš tikiu. Kur jis? - susiraukiau. Su Erick bendrauti neteko.

-Tu pabūk ir niekur nedink. Aš pakviesiu jį, - Erick pasakė ir man linktelėjus vaikinas nuėjo.

-Perrie, ar sutiktum važiuoti su manimi namo? - paklausiau merginos šalia.

-Taip. Rytoj nuvažiuosiu pas Jesy, - ji pasakė ir atsistojo.

-Palauk, turi ateiti mano brolis ir galėsime važiuoti, - taip pat atsistojau ir nusišypsojau. Perrie linktelėjo.

-O tavo brolis ne tas, kur ateina su keista grupele ir tuo gražiu vaikinu? - Perrie prisimerkė nužvelgdama kažką už manęs. Apsisukusi pamačiau savo brolį ir vaikinus, kurie buvo jau visai šalia. Po poros sekundžių, buvau smarkiai apkabinta brolio.

-Sakei, jog nei pusė žingsnio nuo manęs,- jis sumurmėjo.

-Ar aš pabėgau? - suniurzgėjau atsitraukdama. Christopher stovėdamas jam už nugaros parodė man, jog jis išgėrė, todėl aš linktelėjau jam.

-Blake, čia Perrie. Kad ir ką tu sakysi, ji važiuoja namo su mumis. Ir važiuojame dabar, - pasakiau rimtai.

-Aš jus parvešiu, - Christopher pasakė.

Blake piktai žvilgtelėjo į jį, tačiau aš suėmiau Perrie už parankės ir nekreipusi dėmesio į brolį, išsivedžiau merginą į lauką. Jie visi sekė mus.

-Lipkit į mašiną, - Christopher pasakė ir aš linktelėjau.

-Gal jau užteks lysti prie Jade? - Blake pasakė, kai aš atidariau galines dureles, jog Perrie galėtų įlipti.

-Blake, ne dabar, - Šokoladukas kartu su Erick vienu metu sudraudė.

-Jis tai daro per daug akivaizdžiai ir tai nervina mane. Jei jis mano draugas, tai nereiškia, jog jis yra tinkamas Jade, - Blake pasakė.

-Blake, nustok. Lipk į mašiną. Jei tu mano brolis, tai nereiškia, jog gali vadovauti man, - atsakiau jo žodžiais ir įlipusi į mašiną užtrenkiau dureles.

-Kaip tu? - šyptelėjau Perrie.

-Tu patinki tam vaikinui? - ji paklausė.

-Ne... Manau. Mudu draugai. Pažįstu juos visus vos porą dienų, - atsidusau.

-Tavo brolis keistas, - Perrie sumurmėjo.

-Jis girtas, - papurčiau galvą.

Šokoladukas ir Christopher atsisėdo į priekį, o Erick prisėdo šalia Perrie. Mergina šyptelėjo ir prisiglaudusi prie mano peties ėmė snausti.

-Kodėl ji važiuoja su tavimi? - Chris pasidomėjo.

-Ji išsiskyrė su vaikinu ir ji neteko namų. Nežinau kaip tai įvyko, bet man labai gaila jos, - paglosčiau merginos ranką ir apsikabinau ją.

-Manau, jog turi naują draugę, - Šokoladukas nusijuokė.

-Tikiuosi, - nusišypsojau.