We Are Who We Are ✨

35 Dalis

Erick pakėlė akis į mane, kai pravėriau duris. Jo veide atsirado šioks toks pasimetimas, kurį jis bandė paslėpti. Po kelių sekundžių vaikinas vėl tapo rimtuoju Erick.

-Ateik,- jis ir vėl mane pasikvietė. Jo keistas noras visada būti šalia, mane šiek tiek gąsdina.

-Apie ką nori pasikalbėti?- susiraukiau.

-Ką?

-Tu sakei, jog nori apie kažką pasikalbėti,-priminiau ir atsisėdau ant jo lovos krašto.

-Tikrai?- Erick susiraukė. Šiandien jis atrodo toks paprastas ir mielas, nors dienos vidury kai kurie jo veiksmai mane baugino. - Neturėjau to omenyje. Na, nebent tu papasakosi kas te...- iškart ėmiau purtyti galvą.-Tada apie nieką ir nesikalbėsim. Nori pažiūrėti filmą?-Erick pasiūlė.

-Čia mūsų su Blake tradicija,- prisimerkiau ir nusišypsojau.

-Kad tas tavo Blake namuose būna kartą į savaitę,- Erick prunkštelėjo.

-O iš tiesų, jis visada būna pas Lisa?- susiraukiau ir prišliaužiau šalia jo, kad galėčiau atsiremti į pagalves.

-Ne. Jis dienos metu būna studijoje. Šiuo metu kažkokia... Sasha Sloan lyg ir, įrašynėja dainas pas jį. Blake išties pavargsta, o naktį jis lieka pas Lisa, arba grįžta čia, bet anksti vėl išvažiuoja,- Erick paaiškino.

-Ir jis nebijo manęs palikti su tavimi?-prisimerkiau. Erick susiraukė ir nesupratusiu žvilgsniu nužvelgė mano veidą.

-Kodėl jis turėtų to bijoti?

-Nežinau,- trūktelėjau pečiais ir nusijuokiau, priversdama ir Erick nusišypsoti. Man nuotaika išties pakilo, kai žinojau, kad neprivalėsiu kažko aiškinti ar pasakoti.

Erick nepaslėpęs šypsenos paėmė savo nešiojamą kompiuterį nuo staliuko šalia ir pasidėjo jį ant kelių.
Su šypsena spoksojau į Erick iš šono. Jo akys lakstė kompiuterio ekrane, netrumpi plaukai buvo užkritę ant kaktos.

-Dabar jau man truputį baisu. Kodėl tu taip spoksai?- Erick atsisuko į mane nutraukdamas tylą, dėl ko netrukus kambaryje pasklido mūsų juokas.

Prisiartinusi prie jo, apsikabinau draugą, kuris vieną ranką taip pat permetė per mane, spausdamas artyn savęs.

-Ką nori žiūrėti?- Erick paklausė, nuleisdamas akis į mane. Išsišiepiau, leisdama suprasti, jog jis gailėsis, paklausęs šito klausimo.

-Mes peržiūrėjome Liūtą Karalių du kartus ir trečią kartą aš jo tikrai nežiūrėsiu,- Erick ėmė protestuoti prieš man prabylant, kai pasibaigė antrasis filmukas.

-Dar vieną kartą,- suzyziau.

-Arba renkiesi kitą, arba einame miegoti,- Erick griežtai pasakė, bet jo akys šypsojosi, jei taip galima tai pavadinti. Jis nebuvo piktas, priešingai, jis buvo atsipalaidavęs ir vaikino veide žaidė kažkokia šypsenėlė.

-Gerai,- atsidusau.- Na, galėčiau būti mandagi ir paklausti ko nori žiūrėti tu, bet jau galiu spėti tokį atsakymą kaip 'Drakonų kovos' ar panašiai,- pavarčiau akis su šypsena.

-Nenuvertink Drakonų kovų. Įdomu žiūrėti kaip SonGokas stengiasi surinkti tuos drakono rutulius, ar ką ten,- Erick pasakė ir mudu vėl ėmėm juoktis.

-Manau tiesiog eime miegoti,- papurčiau galvą vis dar nepaslėpdama šypsenos, o tuomet atsitraukiau nuo Erick. Nuo jo veido dingo šypsena.

-Kur tu eini?- susiraukė jis

-Į savo kambarį?- taip pat pasimečiau. Erick užsimerkė ir atsiduso, o tuomet vėl grąžino savo žalias akis į mane.

-Tu miegi čia. Nesupratai šito?- Erick pakėlė antakius.

Štai kodėl jis liepė pasiruošti miegui.

-Kodėl?- klausimas išsprūdo pro mano lūpas. Erick kyštelėjęs liežuvį nusilaižė apatinę lūpą, tuo pat metu trumpam nusukdamas žvilgsnį nuo manęs. Šis jo gestas privertė mane suprasti, jog jį tai kažkiek erzina ir jis nenori man leisti žinoti atsakymo.- Supratau. Labanaktis,- tuojau grįžau prie nuostabios nuotaikos ir užsitraukusi antklodę iki kaklo atsiguliau ir užsimerkiau, vaidindama miegančią.

Erick sukikeno, bet nieko nesakęs išlipo iš lovos. Pramerkusi vieną akį stebėjau, kaip jis nusirengia. Aš tikrai neturėčiau taip elgtis, bet kitaip neišeina. Kažkas viduje lyg verčia mane spoksoti į jį.
Vos jam pradėjus suktis manęs link, aš užsimerkiau ir laukiau kol pusnuogis vaikinas, kurio kūną dengė tik trumpikės, atsiras lovoje.
Ir sulaukiau.
Po keletos sekundžių, kai užgeso šviesa, pakilo antklodė, dėl ko po ja atsirado šalto oro. Netrukus ir šilumą skleidžiantis Erick atsirado šalia.
Išsiduodama, jog nemiegu, prisigretinau prie vaikino ir apsikabinau jį, norėdama kuo daugiau šilumos.

-Ar tu bent žinai kad yra toks dalykas, kaip storesnės pižamos?- Erick sušnypštė, kadangi visas mano kūnas buvo lyg minusinės temperatūros. Išsišepiau, o Erick atsidusęs prisiglaudė mane prie savęs.

Kaip jis nesupranta, jog jei aš turėsiu storesnę ir šiltesnę pižamą, man nebebus tikslo miegoti su juo?

Erick pirštai ant mano nugaros judėjo palengva ir švelniai. Atrodė, jog esu be pižamos, nes jie lyg skverbėsi į mane. Ir, esu beveik įsitikinusi, jog jis pajuto mano liemenėlės nebuvimą, kadangi jo ranka pakildavo vis aukščiau, tačiau sustojo ties neesančia liemenėlės sagtimi.
Erick šiais judesiais siuntė malonius šiurpuliukus per visą kūną.

Erick šiluma buvo tokia maloni, jog šaltis atsitraukė. Vaikinas atsiduso ir priglaudė savo skruostą prie mano galvos. Jis atrodo pasimetęs ne ką mažiau nei aš elgesyje tarp mūsų. Jis nebijo žengti žingsnių tolyn ir artėti prie manęs, kol tuo tarpu aš bijau kažką padaryti ne taip, jog jis sustotų. Nors retkarčiais pati pagalvoju, jog, jei aš leisčiau jam suprasti, kad aš nieko prieš, galbūt būtume artimesni, bet aš nesu tokia drąsi.
Pramerkusi akis nužvelgiau vaikino krūtinę tamsoje. Pakėliau akis kiek tik įmanoma, tačiau galėjau matyti tik žandikaulio liniją, kuri buvo gražiai išsikišusi. Akys buvo labai pavargusios, tad žvelgti į viršų jau buvo jų kankinimas.

Pro Erick lūpas vėl pasigirdo tylus atsidusimas ir jis pasimuistęs šiek tiek atsitraukė, taip, kad tikrai matytų mano veidą. Mūsų akys ir vėl susitiko. Šyptelėjau.
Vaikino adomo obuolys sujudėjo ir jis tik silpnai papurtė galvą, lyg pats kalbėdamas su savimi. Erick laisva ranka, ta kuri nebuvo ant mano liemens, nubraukė mano plaukų sruogą ir tik tuomet šyptelėjo.

-Žinau, kad tu ne ką mažiau pasimetusi nei aš,- Erick pasakė lyg perskaitęs mano mintis.

Ir jis buvo visiškai teisus.