We Are Who We Are ✨

33 Dalis

-I'd tell her to speak up, tell her to shout out, talk a bit louder, be a bit prouder. Tell her she's beautiful, wonderful everything she doesn't see. You gotta speak up, you got to shout out and know that right here, right now. You can be beautiful, wonderful anything you want to be. Little me,- kartu su merginomis pabaigėme dainuoti ir Perrie atsitraukė nuo elektrinio, nelabai didelio pianino.

-Jūs šaunuolės,- Derek pagyrė mus. Derek yra dar vienas... Muzikantas ar prodiuseris... Žodžiu jis dirba čia, kartu su Blake. Jis buvo be galo draugiškas ir praeitą kartą, kai čia buvo suvažiavę kiti darbuotojai, jo nebuvo, tad susipažinome tik dabar.

-Visiškai tam pritariu,- Chris balsas pasigirdo man už nugaros, priversdamas krūptelėti, bet tuomet išsišiepti. Mačiau jį vakar, bet atrodo, jog prieš milijoną metų.

Vos man atsistojus buvau smarkiai apkabinta. Užsimerkusi prisiglaudžiau prie Chris, o jis palingavo su manimi glėbyje.

-Sakei tik dvi,- tuojau pasigirdo Joel pastaba. Tiesa, kai jie, kartu su Chris, buvo apsilankę mano kambaryje, jiems parodžiau antros dainos žodžius, sakydama, jog tai vienintelės mūsų dainos.

-Buvo dvi dabar trys,- Leigh-Anne su šypsena užgynė mane, kas privertė ir Joel nusišypsoti.

Žvilgtelėjau į Blake kurio veide taip pat buvo šypsena. Visų vaikinų veiduose žibėjo skirtingo dydžio šypsenos, išskyrus Erick, žinoma.

Kaip ne keista, laikas praleistas studijoje buvo nuostabus. Visada šitaip. Per dieną įrašėme visas tris savo dainas ir vieną valandą mes praleidome prie užrašų knygutės, mąstydamos apie mūsų pavadinimą, kadangi Blake labai norėj o mūsų dainas iškelti į viešumą. Ir mes sugalvojome. Little Mix.
Žinoma, nesulaukėme dėmesio per pirmą dieną, bet aš nieko ir nesitikėjau.

Namo grįžome apie 8 valandą vakaro. Blake nuėjo pagaminti kažką vakarienei.
Buvau labai pavargusi. Vien naktis su merginomis mane nuvargino, nors tas nuovargis ir buvo malonus, tačiau dar visas darbas studijoje...
Nuėjusi į svetainę įsitaisiau ant sofos ir atsidusau.

Susiraukiau, kai kažkas įėjo į svetainę ir pasisukusi žvilgtelėjau. Erick.
Jis tik nužvelgė mane ir vietoj to, jog atsisėstų ant kitos sofos, pakėlė mano kojas ir atsisėdęs pasidėjo jas ant savo kelių. Tuomet išsitraukė telefoną.
Man smalsu kaip jam sekėsi policijoje, kaip jo santykiai su mama...
Mama!

-Gal matei mano telefoną?- paklausiau Erick, prisiminusi, jog mama laukia mano skambučio. Jau gan vėlu.

Vaikinas tylėdamas išsitraukė mano telefoną iš savo kišenės ir pakišo jį link manęs. Prisimerkusi atsargiai paėmiau jį, tačiau tuomet greitais judesiais surinkau mamos numerį ir lyg tyčia, tą minutę į svetainę atėjo ir Blake su maistu.
Brolis pamatęs mane su telefonu prie ausies šyptelėjo, bet nieko nesakęs padėjo maistą ant stalo. Erick mandagiai pasidėjo telefoną.

-Labas, dukryte,- mama atsiliepė.

-Labas. Visai neseniai grįžome,- iškart pasiteisinau, dėl ko sulaukiau keistų vaikinų žvilgsnių. Kai ką sugalvojau.

-Aš taip pat neseniai grįžau. Kaip sekėsi?- mama tuojau pasidomėjo. Ji ne ką mažiau smalsi nei aš.

-Sekėsi puikiai, žinute atsiųsiu vieną nuorodą, pažiūrėk ją. Tiesa, esu pavargusi, bet buvo verta,- pasakiau ir Blake nusišypsojo, nors iki tol stengėsi apsimesti nesiklausantis mano pokalbio.

-Tuomet pailsėk. Paskambinsi kitą kartą. Aš taip pat neseniai grįžau iš darbo ir esu irgi pavargusi,- mama pasakė, bet jau lyg matau šypseną jos veide.- Labos nakties, mieloji. Myliu tave.

-Ir aš tave myliu. Labanakt,- pasakiau ir su šypsena padėjau ragelį, o tuomet žvilgtelėjusi į vaikinus surimtėjau.

Vietoj to kad jie valgytų, jų abiejų akys buvo sutelktos į mane. Erick nusisuko nuo manęs į Blake ir jie lyg susitarė ką darys.
Erick pačiupo mano telefoną ir atsistojęs nuėjo prie lango, o Blake persėdo šalia manęs. Nustatydamas kiek bauginamą žvilgsnį. O aš taip moku? Kartais praverstų.

-Su kuo kalbėjai?- brolio balsas buvo ne ką kitokios reikšmės nei žvilgsnis.

-Ką? Aš...

Akimis susiradau Erick kuris naršė mano telefone ir pridėjęs telefoną prie ausies nužvelgė mane. Jis skambina mamai ir jie abu galvoja, jog kalbėjau su vaikinu. Nuostabu.

-Kas jis?- Blake šiuo klausimu tik išdavė, jog galvoju teisinga kryptimi.

O tuomet Erick lyg ir kažką suprato. Mama atsiliepė. Vaikinas nieko nepasakęs padėjo ragelį ir atnešęs telefoną numetė ant mano kelių. Blake susiraukė.

Vėl sulaukiau mamos skambučio.

-Dukrele, ar kas nutiko, jog skambinai?- mama atrodė sunerimusi.

-Ne, mama. Netyčia. Eik miegoti. Labanakt,- kažką sumaliau ir sulaukusi jos atsakymo padėjau ragelį.

Blake prisimerkė ir papurtęs galvą apsikeitė vietomis su Erick, atsisėsdami prie savų lėkščių, kol tuo tarpu mano nebuvo paliesta.

-Džiaugiuosi, jog ant stalo nebuvo kokio peilio ar virvės,- pasakiau išpūsdama akis, dėl ko ne tik Blake, bet ir Erick šyptelėjo.

Na, žinoma.
Blake - mano brolis. Jo lyg pareiga mane saugoti, nes tėčio niekada nebuvo šalia, o dabar nėra ir mamos. Tikriausiai mama įtikino jį mane šitaip globoti. Ir tiesą sakant, džiaugiuosi tuom. Jei ne jis, tikriausiai nesijausčiau tokia saugi, nei dabar, nei tada kai atsikrausčiau čia.
Kai atsikrausčiau, buvau 10 klasėje. Mokykla tai ta vieta, kur kažkodėl daugiausia problemų. O ir šiaip, iki aštuoniolikos man dar keli mėnesiai. Na, truputį daugiau nei keli. Blake yra teisiškai atsakingas už mane. Jis bus nuostabus tėtis.

Na, o Erick... Mudu juk esame... Nežinau. Mudu neturime statuso, bet tai daugiau nei draugai, bet mažiau nei pora. Ir kažkodėl mane tokia draugystės forma tenkina. Jokių pykčių, barnių... Na, pavydas prie šito tikrai netinka, bet man tai tinka. Žinoma, kartais smalsu su kuo jis rašynėjasi, ar kodėl jis rašynėjasi, apie ką, kur jis eina, su kuo ir...
Na nesvarbu.
Be galo norėčiau turėti vaikiną, kuris rūpintųsi manimi taip, kaip daro Blake, kad išklausytų taip, kaip išklauso Joel, kad prajuokintų taip, kaip sugeba Christopher, kad sušildytų kaip Šokoladukas, kad priverstų susigėsti kaip Richard ir... Kad liestų kaip Erick. Bet toks neegzistuoja, deja.
Nežinau kodėl, bet iš visų Blake draugų mane labiausiai domina Erick. Jis toka paslaptingas, bet ir mielas tuo pačiu metu. Man įdomu ką jis slepia ir... Nežinau ar tai gerai.
Na, bet kokiu atveju - galiu išgyventi ir be vaikino. Ypač kol šalia turiu Blake ir... Jį. O būti pora su Erick būtų keista. Jis tikrai nežiūri į mane kaip į panelę, galbūt labiau kaip į draugo sesę, o galų gale - jis man net nepatinka. Tikriausiai.