We Are Who We Are ✨

2 Sezonas 16 Dalis

Pabudau jau viena. Saulė jau buvo pakilusi iki dangaus vidurio ir iš lėto leidosi vakarų horizonto link.
Erick šalia nebebuvo.

Ar aš viską sapnavau? Ne. Taip negali būti.

Nusižiovavusi išlipau iš Blake lovos ir apsivijusi savo antklode nupėdinau iki savo kambario. Koridoriuose buvo tyla, apačioje balsų taip pat negirdėjau.
Įėjusi į kambarį nurijau seiles, nužvelgdama Tą lovą.
Užsimerkiau ir papurčiau galvą, o tuomet išsiėmiau drabužius iš spintos ir apsivilkau juos.
Giliai įkvėpusi nusišypsojau. Nėra reikalo nervintis, kadangi nieko nenutiko.

Nulipau į pirmąjį aukštą ir patraukiau į svetainę. Nužvelgiau ten sėdinčius Blake, kuris susimąstęs žvelgė į grindis, mamą, kuri atrodė kiek liūdna, tačiau stebėjo mano brolį, ir visus vaikinus ant sofų kurie kažką tyliai kalbėjosi, tarp sakinių palikdami ilgus tylos tarpsnius.

-Jade, - Joel pirmas pastebėjo mane svetainėje ir pamatęs mano šypseną taip pat nusišypsojo. Visi taip pat sužiuro į mane.

-Jūs keistai elgiatės, - susiraukiau, lyg nieko nebūtų nutikę ir priėjusi atsisėdau šalia Joel.

Sulaukiau šilto apkabinimo iš Joel, tačiau žvilgsniai iš kitų žmonių, esančių kambaryje, visai manęs neramino.

-Ateik su manim, Jade, - mama atsistojusi pakvietė mane. Kiek susiraukiau ir atsistojusi nusekiau mamą į virtuvę.

-Ar kas nutiko? - kilstelėjau antakius.

-Jade, aš myliu tave ir tau nereikia apsimetinėti prie manęs. Aš privalau tavęs atsiprašyti. Jei aš būčiau netvėrusi jo ir išvijusi, viskas būtų kitaip,- mama atsiduso.

-Ką tu turi omenyje?

-Aš išgyvenau maždaug tą patį ką ir tu, tik tu to nė nenutuokei. Aš labai užjaučiu dėl to, bet tuomet man net nešovė į galvą mintis, jog tu nevalgai dėl jo komentarų. Aš labai atsiprašau. Šiuo metu, mes abi išsigelbėjome. Jis nuovadoje ir lauks teismo, - mama priėjo prie manęs ir šyptelėjo.

-Mama, aš... - ieškojau žodžių, bet galų gale tiesiog ją apsikabinau.

-Dabar viskas bus gerai, mieloji,- mama paglostė mano plaukus.

-Kodėl Blake taip keistai elgiasi? - pakėliau akis į mamą.

-Jis kaltina save, jog su tavimi mažai bendravo ir nepagalvojo, jog dėl šito galėjai su juo nesutarti. Jums reiks pasikalbėti,-mama šyptelėjo.

-Gerai. Ir, mama, nei tu, nei Blake, neturite manęs atsiprašyti dėl nieko, - nusišypsojau ir prisiglaudžiau prie mamos.

-Eik pas Blake. Jis, kaip ir visi tie vaikinai, labai tavimi rūpinasi. Negąsdink jų, - mama taip pat nusišypsojo. Linktelėjau. Mes juk stiprios.

Mama liko virtuvėje, pažadėdama išvirti arbatos, kurią aš labai mėgstu. Mintyse galiu teigti, jog ji skanesnė nei Šokoladuko virta arbata.
Grįžusi į kambarį vėl buvau nužvelgta visomis kambaryje esančiomis akimis, bet nekreipusi dėmesio į tai, priėjau prie brolio ir atsisėdusi šalia prisiglaudžiau prie Blake.
Jaučiau kaip Blake nusišypso, o tuomet smarkiai suspaudžia mane glėbyje.

-Atsiprašau, - Blake sukuždėjo prie pat mano ausies ir tai girdėjau tik aš.

-Neturi dėl ko, - pasakiau kiek garsiau, tačiau kiti nelabai kreipė dėmesį į tai.

-Bet aš jaučiuosi ka...

-Neturi dėl ko, - griežčiau pasakiau, o tada atsitraukusi nužvelgiau brolio veidą ir vėl jį apsikabinau.

-Gerai. Aš tyliu,- Blake sukikeno suspausdamas mane glėbyje.

-Štai ir arbata, - mama įėjo į svetainę, o Chris it mažas vaikas suplojo rankomis ir netrukus į jas buvo įkištas pilnas, garuojantis puodelis su karšta arbata.

-Ačiū, - padėkojau, kai du puodeliai atsirado šalia manęs. Man ir Blake.

Erick neakivaizdžiai spoksojo į mane, kol aš stengiausi vengti jo žvilgsnio. Jei kas mudu pamatys žiūrinčius vienas į kitą, tikrai kils įtarimas.
Šyptelėjau Joel, kuris tą akimirką taip pat žvilgtelėjo į mane.

Galvoje atsirado merginų vaizdiniai. Jos nieko nežino, kas įvyko. Įdomu ar kas nors joms ką nors sakė, tačiau nemanau. Jos jau būtų čia.

-Mama, kaip dėl tavo darbo? - paklausiau, priversdama Blake giliai įkvėpti. Jis nenori net galvoti apie jį, o ką jau apie pokalbius.

-Ji bus su mumis. Ji sunkiai dirbo šitiek laiko ir jai irgi reikia poilsio, - Blake atsakė už mamą ir mama šyptelėjo.

-Norėčiau šiandien į studiją,- pakeičiau temą ir tai privertė nusišypsoti Chris ir Joel, didžiausius mūsų gerbėjus. Mes studijoje, jiems reiškia naują muziką.

Pakėliau puodelį prie lūpų ir gurkštelėjau arbatos. Malonus aviečių skonis nuslydo gerkle ir sušildė viską iš vidaus. Mamos arbata skaniausia.
Erick pasikėlė ir pasiimė puodelį nuo stalo, bet per kaktą stebėjo mane. Nužvelgusi visus žmones svetainėje, su savomis veiklomis, atsisukau į tas nuostabias smaragdines akis ir Erick šyptelėjo pagaliau sulaukęs akių kontakto. Vaikinas žvilgtelėjo išėjimo iš svetainės link, o tuomet akys vėl susirado manąsias. Ach, tas mielas mano Erick. Visuomet nešvankus ir nedoras.

-Aš atnešiu sausainių, - nusižiovavau ir pakilau nuo sofos. Erick nusišypsojo.

-Aš prie to pačio nueisiu į tualetą, - Erick taip pat atsistojo ir nusekė paskui mane. Panašu, jog niekam nekilo įtarimas.

Vos abu pasiekėme virtuvę, Erick čiupo mane už liemens ir apsukęs prispaudė lūpas prie manųjų. Aš nualpsiu.
Akys užsimerkė, vokai slėpė iš malonumo perverstas akis.
Pasiilgau jo. Labai.
Tik jis atsitraukė apsilaižiau lūpas ir įkvėpiau jo odekolono.
Erick suėmė mano delnus ir supynęs pirštus vėl prisitraukė prie manęs ir suglaudė mūsų kaktas.

-Dievas žino, kaip šiuo metu nenoriu tavęs paleisti, - Erick sumurmėjo priversdamas mane nusišypsoti.

-Aš irgi, bet tai mūsų pasirinkimas, tiesa?-sumurmėjau.

-Pradedu gailėtis dėl šito. Kuomet tu ne šalia, tai visai nebloga mintis, bet net neįsivaizduoji kaip sunku tavęs nepamylėti kai glaustaisi prie Chris ar Joel,-Erick pasakė parodydamas savo pavydžiąją pusę.

-Tau nereikia pavydėti. Jie mano broliai, - šyptelėjau nuo jo mielumo.

-O tu mano mergina ir aš vienintelis tave liesiu, globosiu, apkabinsiu ir mylėsiu, princese. Aš pavydžiu net Blake, jog jis kiekvieną sekundę tave mato, - Erick paslėpė savo nuostabias akis po akių vokais. Mylės?

-Mums metas, - atsidusau.

-Dar truputį,- jis sumurmėjo patraukdamas mano rankas man už nugaros, taip mane apkabindamas.

-Erick, jie...

-Esame tik mudu, Jade. Aš ir tu,- Erick parodė savo spindinčias akis.

-Aš paimsiu sausainius ir juos nunešiu, o tu ateik po kelių minučių, - pasakiau paleisdama jo rankas. Erick paleido mane iš glėbio.

Priėjusi prie spintelės išėmiau dėžutę kakavinių sausainių ir apsisukusi vėl susidūriau su Erick kieta krūtine. Užsimerkusi atsidusau, o tuomet kiek piktai nužvelgiau mylimąjį.

-Aš... Noriu tavęs naktį. Aš ateisiu pas tave. Lauk manęs, - Erick pasakė ir aš nusišypsojau.

Nieko neatsakiusi ištrūkau iš jo meilės skleidžiamo lauko ir paslėpusi raudonį nuo skruostų įėjau į svetainę su šypsena.
Tik šį kartą ji buvo tikra ir nesuvaidinta.
Erick mane daro laiminga.