We Are Who We Are ✨

2 Sezonas 7 Dalis

Erick neatėjo.

Laukiau jo dvi valandas, o tuomet nesugebėjau išsikviesti taksi, todėl namo grįžti turėjau per liūtį.
Šiuo metu nekenčiu Erick ir jis yra paskutinis žmogus kurį noriu matyti. Prie to, jog jis paliko mane kavinėje vieną it kvailelę, prisideda ir anksčiau pasirodžiusios mėnesinės ir pakilusi temperatūra nuo ledų.
Viso to linksmiausias faktas - Blake bijo užeiti į mano kambarį.
Brolis matė kokia suirzusi buvau vakar vakare, o šiandien aš tik garsiai pasakiau, jog turiu temperatūros ir nieko nenoriu, todėl jis tiesiog tyloje atnešė pusryčius ir vaistus nuo temperatūros. Daugiau brolio nemačiau, bet girdėdavau, kaip jis ateina prie durų ir kelias minutes pastovėjęs nueina.

Tiesa, visai ką tik, prieš kelias minutes, gavau iš Blake žinutę - jis išvažiavo į studiją.
Taip dar ir geriau.
Susiradau juodus apkritusius ir patogius drabužius. Jie puikiai atitinka mano nuotaiką.
Suurzgiau kai prieš pat išeinant iš kambario telefonas ant spintelės suvibravo.
Greitu, bet piktu žingsniu priėjau prie spintelės ir susiraukusi nužvelgiau žinutę.

Erick: Blake studijoje?

Nepatenkinta vėl suurzgiau.

Jade: Taip

Jis to klausia, nes nori vykti į studiją ir nenori atvažiuoti čia, kad pamatytų mane. Taip dar ir geriau.
Šįkart jau su telefonu rankoje, nusileidau žemyn ir pasidariau arbatos.
Susiraukiau, kai per namus nuskambėjo durų skambutis. Tikriausiai ir vėl Blake kažką paliko.

Atsidususi atidariau duris, o tuomet tą pačią akimirką norėjau jas uždaryti.

-Ko?- kilstelėjau antakį ir vaikino veide atsirado šypsena.

-Pyksti,- Erick teigė ir įėjo į namus. Pavarčiusi akis ignoravau jo buvimą čia ir užlipau į savo kambarį. Jis sekė iš paskos.

Kambaryje buvau sustabdyta, Erick atėmė iš mano rankų puodelį ir buvau atsukta į jį.

-Pažiūrėk man į akis,- Erick pasakė ir aš vėl atsidususi pakėliau akis į jį.- Tu pavydi?

-Prie ko čia pavydas? Aš pykstu ant tavęs. Tu privertei mane laukti tavęs kavinėje kelias valandas, o po to dar ir namo grįžti turėjau per lietų!- pakėliau balsą ir Erick nusišypsojo, taip dar labiau suerzindamas mane.

-Tu mano pikčiurna,- Erick sukikeno ir staigiu judesiu įsitraukė mane į savo glėbį.

Jo pikčiurna?

Kad ir kaip ant jo pykstu, negaliu nesidžiaugti jo apkabinimu.

-Norėtum būti mano mergina?- jis paklausė, priversdamas mano akis išsipūsti.- Žinoma, kad norėtum. Tai ir taip aišku.

Dieve, koks jis savimyla.

-Nejuokauk tokiais dalykais,- sumurmėjau.

-O aš ir nejuokauju,- Erick sumurmėjo man prie ausies.

-O kaip Blake?- atrodo, visas pyktis ant jo išgaravo.

-Jis tik Blake. Na, tiesa, nenoriu jo moralų ir paskaitų, tad galėtume tiesiog jam nieko nesakyti,- Erick pasiūlė.

Na, žinoma. Jam aš būsiu tik eilinis žaisliukas. Nuostabu.
Atsitraukiau nuo vaikino, priversdama jį susiraukti.

-Tada gal geriau apseisiu,- pavarčiau akis.

-Pala ką? Tu mane gal ne taip supratai? Tai būtų lyg žaidimas, kas ilgiau sugebės slėpti mūsų santykius. Galų gale vistiek visiem pasakysim. Nesiruošiu su tavimi draugauti tik kokią savaitę,- Erick buvo sunerimęs, dėl mano elgesio, tačiau vistiek priėjęs apsikabino mane.- Tu mane ne taip supratai,- jis sumurmėjo paglostydamas mano plaukus.